Klausimas: Jaučiu, kad dvasingumas mane atstumia. Jaučiu, kad noriu nugyventi savo gyvenimą kaip atskiras žmogus, o ne kaip grupės dalis. Man ima atrodyti, kad dvasingumo prasmė – atsisakyti visų malonumų. Kokį pasitenkinimą teikia dvasingumas? Aš nepasiruošęs dėl dvasingumo atsisakyti savo įprasto gyvenimo. Kaip aš galiu maldauti to, ko iš tikro visai nenoriu?
Atsakymas: Nieko daryti per prievartą Kūrėjas (kabala) mūsų neverčia. Jis priverčia tuo, kad gyvenime suteikia kančių, o jos stumia žmogų į priekį. Tačiau padedant kabalai galima vystymosi kelią paspartinti ir palengvinti. Bet kuriuo atveju visi pasieks savo sukūrimo tikslą – taps panašūs į Kūrėją, susijungs į vieną bendrą norą. Arba kančių, arba Šviesos, sugrąžinančios į Šaltinį – į panašumą su Kūrėju, keliu. Dabar ima ryškėti bendros pasaulio kančios ir bendra jų priežastis – žmonės nėra susijungę į vieną norą. Kūrėjas privers mus susivienyti!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Šviesos kelias ir kančių kelias“

„Svarbiausia – siekti Kūrėjo“

„Visa žmonija – tai mano sielos kūnas“