Prieš skaitydami knygą „Zohar“ turime nusiteikti taip, kad jaustumės esą grupėje.
Juk tada savo savybėmis supanašėjame su ta pačia kabalistų grupe, kuri parašė knygą „Zohar“ ir lengviau galime suprasti, ką jie mums nori perteikti.
Supratimas yra Šviesos veikimo pasėkmė. Mus veikianti Šviesa kyla iš ryšio tarp dešimties kabalistų sielų, – jie visi kartu buvo pasiekę galutinę išsitaisymo būseną, tai yra jų tarpusavio ryšys buvo galutinai ištaisytas.
Todėl, kai jie ištaisė tarpusavio ryšį iki tokio lygio, kad nė pas vieną iš jų neliko neištaisyto noro pasitenkinti, tada tarpusavyje atskleidė Šviesą, vadinamą „Zohar“ – iš Arich Ampino Roš kylantį švytėjimą, Begalybės Šviesą.
Ir todėl, jei mes stengiamės pasiekti tokius pat santykius tarpusavyje, kokie buvo tarp knygos „Zohar“ autorių, tai pritraukiame Šviesą iš tos pačios būsenos, kurią jie buvo pasiekę.
Ši Šviesa taip pat gali sukurti ryšį tarp mūsų, kaip pasakyta: „Kuriantis taiką Aukštesniajame, sukurs taiką mumyse“. Būtent to turime tikėtis skaitydami knygą „Zohar“.
Daugiau šia tema skaitykite:
„Pasaulinės sielos reanimacija“