Klausimas: Kaip aš galiu prilygti Kūrėjui, jeigu Jis neturi formos?
Atsakymas: Kūrėjas neturi formos, kaip ją suprantame šiame pasaulyje. Šviesa neturi formos, pati savaime Aukštesnioji pakopa neturi formos.
Rabašas rašo, kad visi pasauliai, neatsiskleidžiantys mūsų noruose (kilim), yra Begalybės Šviesa.
Nėra pasaulių, kurie egzistuoja anapus žmogaus. Pasauliai – tai išorinė sistema žmogaus viduje jo vidinės sistemos – Sielos – atžvilgiu.
Todėl mes suteikiame formą viskam, taip pat ir Kūrėjui. Kūrėjas (Bo-Re) vadinamas „Ateik“ (Bo) ir „Išvysk“ (Re).
Keisdamas ir gerindamas savo savybes iš savo neištaisyto noro mėgautis kuriu išorinę formą.
Tiek, kiek ištaisau savo santykį šios išorinės formos atžvilgiu, t.y. ištaisau savo egoistinį norą, – ji įsilieja į mane.
Kiekviena pakopa iš pradžių man atrodo išorinė. O po to dėl mano darbo su aplinka aš pats sau turiu pakelti jos vertę, pamatyti, kad ji aukštesnė, ir geisti jos.
Taip iš neapykantos jai aš pradedu mylėti, norėti jos, iš vartotojiško santykio jos atžvilgiu pereinu prie troškimo jai atiduoti, – ir įgyju šią Aukštesniąją pakopą.
Aš tarsi praryju ją – tai vadinama „nekenčiantį paverčiu mylinčiu“.
Ir taip vis daugiau ir daugiau, kol į save nesuimsiu visos kūrinijos ir nepradėsiu jos vertinti kaip savo paties.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Ar turi Kūrėjas pavidalą?“

„Kur prasideda dvasingumas“

„Žmogus ir Kūrėjas“