Klausimas: Kodėl egoizmui skauda anuliuojant save?
Atsakymas: Tai priklauso nuo tikslo svarbos. Ir šiam pasaulyje mums tenka save anuliuoti: darbe vykdyti vadovybės nurodymus, namie prižiūrėti vaikus, aprūpinti šeimą ir t. t..
Po visų pareigų man lieka viena dvi valandos laiko sau. Išeina, jog nuolatos save anuliuoju – neturėdamas pasirinkimo, todėl kad turiu gyventi. Tačiau tame pačiame egoizme aš gaunu atlygį!
O čia atsisakome egoizmo, kad gautume „kažką svarbesnio“: dvasinį gyvenimą, amžinybę, tobulumą, harmoniją. Tačiau kol kas šitų dalykų svarbos nevertiname kaip atlygio. Aplinka turi mane tuo įtikinti.
Mūsų atveju – aš pasirinkau aplinką, esu su visais susietas. Niekada istorijoje nebuvo tokios būsenos, kokioje esame šiandien.
Mes – pirmoji besitaisanti karta ir jau nusipelnėme gauti metodiką ir pradėti ją realizuoti su tūkstančiais draugų kartu.
Kas beliko? Anuliuoti save! Jeigu tai atliksime drauge, tai visiems bus lengva. Būtent taip ir nutiks!
Iš 2010 m. spalio 31 d. paskaitos per Vienybės dieną
Daugiau šia tema skaitykite:
Vagiantis iš savęs suktas vagis