Mes įžengiame į naująjį pasaulį, kuriam nereikia prabangos ir kuris apsiriboja racionaliu vartojimu − tuo, kas būtina paprastai žmogui. Daugiau negaminsime skalbimo mašinų, kurios genda po trejų metų, nors šiandien tai daroma sąmoningai, kad užuot taisęs žmogus pirktų naują.
Mums teks pereiti į kitą būseną ir valdžia turi tai suprasti. Tačiau kuo jie nuramins žmones? Kaip apmokyti juos ir paaiškinti jiems faktus? Dėl to turime parengti mokomosios medžiagos rinkinį, kurį turėdami galėsime kreiptis į visus ir pagrįstai, akivaizdžiai paaiškinti: kitos išeities nėra – mokykimės naujojo pasaulio. Jums nereikės eiti į darbą, jūs mokysitės, tačiau ne šiaip mokysitės − mokysitės, kaip gauti malonumą iš gyvenimo. Ar jis to vertas?
Juk vis tiek negalėsite dirbti, niekam jūs nereikalingi. Didžioji depresija buvo vystymosi dalis, tarpinis nuosmukis banguojančiame procese, tačiau šiandien viskas kitaip. Visi mūsų ištekliai baigiasi. Pasiekėme naują etapą ir šia tema jau išleista daugybė medžiagos.
Ir todėl būtina paaiškinti žmonėms, kad epocha baigėsi: darbo nėra ir nebus. Iš ko gyventi? Prašom: gaminkime būtiniausias prekes, kurių pakaks visiems, ir mokykimės, kaip jas paskirstyti, kaip gyventi naujame pasaulyje.
Turime papasakoti apie istorinį procesą, apie egoizmo augimą iki pat integralios stadijos, apie integralios sistemos dėsnius, apie visų jos dalių tarpusavio ryšį, apie tai, kaip joje atsiskleidžia abipusis, tikrasis ryšys. Kitos išeities nėra, tai daryti mus įpareigoja gamta.
Turime pasiekti subalansuotą vartojimą. Lygiai taip gyvūnai ima iš gamtos tiek, kiek reikia gyvybei palaikyti. Jie tai daro instinktyviai, be išskaičiavimų, o mes turime sąmoningai ir su jausmu kurti tarpusavio santykius su gamta − mokydamiesi, laikydami save, pažabodami savo blogąjį pradą, suvokdami, kad kitaip negalima.
Tačiau kuo gi užpildysime savo egoizmo perteklių? Juk žmogus nori praryti visą pasaulį, o jam suteikiamas būstas ir maistas. „Ir tai viskas? Ar aš kokia meška urve? Paukštis narvelyje?“
Žinoma, ne. Gausi dar didesnį pripildymą nei tas, kurio anksčiau norėjai ir vis tiek niekada negaudavai. Tai įmanoma. Išmokime, kaip tai daryti.
Taip įpareigojame žmones mokytis, privedame juos prie to. Joks žmogus pats tiesiog šiaip to nepanorės, visi ieško akivaizdaus malonumo. Taigi turime paruošti mokomąją medžiagą ir švietimo sistemą. Viskas vyks palaipsniui, dabar dar negalime šito atvirai pasakyti pasauliui, tačiau atėjo laikas parengti ir platinti medžiagą apie to, kas vyksta, priežastis. Iš čia paaiškės sprendimai. Juk kitų galimybių nėra – nori nenori, vis tiek teks.
Iš 2011 m. gegužės 31 d. pamokos, pagal straipsnį „Taika“
Daugiau šia tema skaitykite: