Klausimas: Ką reiškia prašyti Kūrėjo ir kaip Jo prašyti? Tiesiog savo viduje pasakyti: ištaisyk mano savybes?
Atsakymas: Pradedantysis kreipiasi į Kūrėją lyg į asmenybę, pašalinę valdžią, išorinę jėgą esančią ne jame. Tarytum meldžiasi „stabui“ ar kažkokiam išgalvotam pavidalui. Tačiau nieko nepadarysi − taip pradžioje įsivaizduojame Kūrėją.
Bet po to atskleidžiame, kad ši jėga yra mūsų viduje, ir atitinka draudimą „nekurk svetimų dievų“, t. y. esančių ne tavyje.
Vis labiau gilinamės į vidų ir randame, kad pačioje mūsų gelmėje ir yra Kūrėjas. Tarytum tave pagimdžiusi mama, kurią jauti kaip pačią giliausią vidinę jėgą, kuri tave sukūrė, ir yra tavo pradžios, ištakų taškas. Taip žmogus jaučia Kūrėją.
Pradedi jausti savyje Kūrėją kaip giliausią vidinį jėgų, jausmų, proto šaltinį.

Iš 2011 m. balandžio 28 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Keliamoji noro jėga

Ne vien norėti

Būk su Kūrėju įžūlesnis