Knygos „Zohar“ skaitymą galima palyginti su seniai lauktu susitikimu su mylimuoju, greta kurio taip svajojau būti. Ir kai pagaliau mes susitinkame, tai man nesvarbu, ką būtent jis sako, svarbiausia – kad būdamas šalia ir girdėdamas jo balsą, jaučiu mūsų artumą.
O patys žodžiai man nesvarbūs, lai kalba – aš netgi per daug nesiklausau, aš noriu per juos pajausti, kaip vis labiau priartėju prie jo, vis stipriau jį jaučiu.
Taip ir su knyga „Zohar“. Įvairiausi joje pateikti žodžiai ir pasakojimai tarytum supainioja mus. Bet po to mes suprasime, kodėl taip parašyta, juk visa tai – mūsų ryšių pavadinimai.
Tačiau man nesvarbu, kas būtent parašyta knygoje, apie ką ji kalba, svarbiausia, kad tuo metu esu arti jos. Iš džiaugsmo, kad esame su ja susieti, aš ne pernelyg kreipiu dėmesį į jos žodžius. Svarbiausia, kad mes arti.

Iš 2011 m. liepos  27 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Raktai nuo knygos „Zohar“

Nuostabus mokslinis nuotykių romanas

Kas slypi kabalistų tekstuose