Mes egoizmu laikome tik žmonių, esančių grupėje, atstūmimą vieno nuo kito, o ne tai, kai žmogus įprastoje visuomenėje bando pasiekti komfortišką, naudingą, laimėjimo būseną. Tai – įprastas buitinis egoizmas.
Turime omenyje visuomeninį egoizmą, kai būtent grupėje inicijuojama norima būsena, tikslas – suartėjimas, pakilimas aukščiau savo natūralių, prigimtinių savybių, paskatų, kai reikia pakilti aukščiau savęs ir rasti bendrą integralų norą, kur tu būsi ne „aš“, o ‚mes“, ir tavasis „aš“ bus anuliuojamas, bus kažkur apačioje, slopinamas, o „mes“ – kultivuojamas. Štai tokioje būsenoje kylantys tavo vidiniai prieštaravimai šiam siekiui ir vadinami egoizmu.
Kitaip tariant, egoizmas – tai jėga, besipriešinanti grupiniam susijungimui.

Iš 2012 m. kovo 4 d. pokalbio apie integralųjį auklėjimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gydytojas, išvaduojantis nuo egoizmo

Neskubėkite tapti angelu

Kas yra egoizmas?