
Gedžiu aukų su visais ir dar labiau nei kas nors kitas, nes jaučiuosi sąjungininku, įvykio kaltininku. Juk šis poelgis – pasekmė mūsų abejingumo tam, kaip auga mūsų vaikai ir kokiais žiauriais žmogžudžiais jie tampa…
Kalti mes, kalta auklėjimo sistema, auklėjimo nebuvimas. Kada suprasime, kad vaikus reikia mokyti ne tik rašyti ir skaityti, o ir ugdyti iš jų žmones – auklėti?
Integraliojo auklėjimo nebuvimas reikšis vis labiau, tačiau kiek dar turės įvykti panašių įvykių, kol imsime veikti!
