
Klausimas. Jeigu neįmanoma net pirščiuko pajudinti be įsakymo iš aukščiau, tai kaip galiu tobulėti, kur mano pasirinkimo laisvė?
Atsakymas. Neturime jokios pasirinkimo laisvės tobulėjimo atžvilgiu. Pasirinkimas tik toks, kad tobulėjimą galime paspartinti. Nereikia gilintis į būsenas, kurias patiri. Kuo daugiau jose kapstysies, tuo labiau atitolinsi savo tobulėjimą.
Vienintelis naudingas veiksmas – kiek tik galima greitinti savo tobulėjimą. Ir tai visiškai nepriklauso nuo būsenų, kurios tau atsiskleidžia, o tik nuo veiksmų siekiant susijungti su kitais.
Taigi mūsų darbas labai paprastas ir, galima sakyti, primityvus. Visa, ko iš tavęs reikalaujama, – kad ir kas su tavimi vyktų, nieko nepaisydamas visą laiką turi siekti susijungimo. Taip dirbdamas atversi naująjį protą, išmintį, pojūčius – vien dėl to, kad atkakliai stengsies judėti ta pačia kryptimi, „kaip į jungą įkinkytas jautis, kaip krovinį tempiantis asilas“.
Iš 2013 m. sausio 8 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų“
Daugiau šia tema skaitykite:
