Viskas suvokiama vienybėje

Dvasinis darbas

Ką reiškia studijuoti kabalos mokslą? Atrodytų, jog viskas paprasta: žmonės, norintys mokytis, ateina ten, kur yra specialistas. Jis sėdi ir kalba, o kas nori klausyti, ateina ir klauso. Pasaulyje yra daugybė vietų, kur žmonės panašiu būdu mokosi pačių įvairiausių dalykų.
Tačiau, pradėjęs kabalos studijas, žmogus greitai sužino, kad mokiniai turi būti susivieniję vienas su kitu. Ką gi, ir tokių pavyzdžių pasaulyje nemažai. Žmonės vienijasi tam tikro kolektyvo, tebūnie tai klasė, grupė ir t. t., rėmuose.
Tik kabalistai jiems sako: „Jums reikia tarpusavyje vienytis meilėje“.
Tai jau skamba mistiškai. Kažkas panašaus yra Rytų mokymuose, o ir religija, apskritai kalbant, skelbia vienybę tarp žmonių, meilę artimui, kaip sau pačiam.
Maža to, toliau kalba eina apie šios vienybės esmę. Pasirodo, esmė ne tik mokymasis ir užsiėmimai, svarbiausia – būtent vienijimasis.
Kaipgi šitaip? Aš atėjau studijuoti kažkokį mokslą. Aš pasirengęs tai daryti drauge su kitais, aš netgi sutinku prisijungti prie jų, kad mūsų susiderinimas padėtų mokytis. Bet ne, man sako ką kita: „Tu turi vienytis su jais tiek, kad prarasi savo paties būties pojūtį. Tik jie tau egzistuos“. Štai šito nebesuprantu. Juo labiau, iš manęs šito reikalauja tam, kad įsisavinčiau medžiagą, kuri ir pati man dar neaiški.
Šitaip manęs tyko „apsisukimas 180 laipsnių kampu“: anksčiau man būdavo svarbi būtent medžiaga, aš norėdavau sužinoti kažką nauja, pasisemti išminties, o paaiškėjo, kad man būtina ne medžiaga, o vienybė. Apie nieką panašaus anksčiau ir nepagalvodavau.
Ką gi daryti? Kaip sutikti su tuo, kad viskas suvokiama vienybėje, kad niekada nesuprasime pirminių šaltinių, jeigu iš tikrųjų nepradėsime vienytis, kadangi kabalos mokslas kalba tik apie vienybės formas ir apie nieką daugiau?
Štai su kokia problema susiduriame! Todėl savo straipsnius Rabašas pradėjo būtent nuo šito: meilė draugams, grupės tikslas, draugų susirinkimo tvarka ir pan. Be šito mums tiesiog nėra kaip tobulėti, tačiau mes nevertiname to, kas neatitinka mūsų noro ir „visuomenės nuomonės“.
Visgi, tegul man ir sunku persismelkti meilės draugams svarba, aš turiu įtikinti save, kad esu čia tik dėl vieno tikslo – kad susivienyčiau su draugais taip, kad anuliuočiau save jų atžvilgiu, pamesčiau asmeninę būtį ir egzistuočiau tik tiek, kiek galiu jiems duoti, atsižvelgdamas tik į jų norus…

Iš 2013 m. sausio 24 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Be pasipriešinimo

Teoriškai vairuoti neišmoksi

Vienybės link – per dykumą

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>