Tyrimas: Visuomeniniai stereotipai (moterys – virtuvėje, vyrai – maitintojai) nustoja veikti, kaip ir paklausos bei pasiūlos dėsniai, dėl išryškėjusios asimetrijos moterys nustoja tekėti. Sutartinių įsipareigojimų aspektu santuoka turi savo kainą, išlaidas ir naudą partneriams. Ekonominė sutarties dalis – ne tik vyro ir moters uždarbis, bet ir jų indėlis į namų ruošos darbus bei rūpinimąsi šeimos nariais. Tradiciškai moterys, neturėdamos didesnio uždarbio, mokėjo didesnę kainą už santuoką nei vyrai.

Tekėti norinčių moterų pasiūlos didėjimas muša santuokos kainą vyrams: pagal sutartį vyrai už buitines paslaugas, kurias teikia žmona, moka minimaliai. Jei tokių moterų sumažėja, santuokos sąlygos joms pagerėja.

Dėl moterų ekonominės nepriklausomybės didėjimo santuokos rinka tapo sudėtingesnė: vyrai negali prisitaikyti prie naujo socialinio vaidmens, todėl poros, kuriose žmona uždirba daugiau nei vyras, mažiau patenkintos savo santuoka ir dažniau skiriasi. Ilgalaikių įsipareigojimų paklausa nepaliaujamai mažėja. Laikas nustoti apgailestauti dėl šio pasikeitimo ir prisitaikyti prie pasaulio, kuriame santuokų mažėja.

Komentaras: Šeima yra civilizacijos egzistavimo pagrindas ir bus tiek, kiek egzistuos civilizacija. Jau bolševikai svajojo apie laisvą lytinį gyvenimą ir vaikų auklėjimą internatuose, bet gamta visada viską sugrąžina į savo vietas. Svarbiausia – tyrinėjant gamtą, visą laiką siekti harmonijos su ja.