Psichologo nuomonė: Meluojantis žmogus aplink save susikuria tikrovės neatitinkančią, bet mažiau traumuojančią, patogesnę bei laimingesnę erdvę, nes:
1. Sunku priimti save, koks esi, dėl menkos savivertės, patirto streso, dažnos kritikos, nepriėmimo į kompaniją, jausmų be atsako.
2. Sunku priimti aplinkybes: neturtingus, geriančius, neišsilavinusius tėvus, žemą savo socialinį statusą, mažą atlyginimą, nenusisekusį asmeninį gyvenimą.
Apsauginiai mechanizmai naujai režisuoja gyvenimą, saugodami nuo streso, kad nereikėtų galvoti apie savo problemas, o galima būtų gyventi išgalvotame pasaulyje.
Paprastai melagiai vaikystėje ar jaunystėje išgyveno tam tikras tiek moralines, tiek materialias netektis, pažeminimus, atstūmimą, statuso kaitą. Tai galėjo patirti iš tėvų, klasiokų, mokytojų arba pirmųjų darbdavių. Todėl jie dabar nuolatos priversti saugotis, kad nereikėtų iš naujo išgyventi panašių emocijų.
Komentaras: Todėl mūsų dienomis tiek daug žmonių įninka į virtualiąją erdvę, narkotikus, žaidimus ir pan. Tačiau besivystantis egoizmas perauga šitokius atitrūkimo nuo tikrovės būdus, nes vystymosi programa turi mus atvesti prie mūsų Šaltinio – Aukštesniosios Šviesos – atskleidimo.