Klausimas: Integraliojo ugdymo metodika rūpi tiems, kurie trokšta pokyčių. Vaikas tokio troškimo neturi, jam kol kas viskas gerai. Be poreikio šios metodikos nesuvoksi…
Atsakymas: Netapatinkite mažo vaiko su suaugusiuoju.
Į suaugusį žmogų turime kreiptis per jo kančias ir problemas: šeimos, darbo, asmenines, finansines, sveikatos. Raskime, kas jam blogai, ir per tai į jį kreipkimės: „Tu sergi? – Pasveiksi. Tau nesiseka? – Pradės sektis“ ir t. t. Tuo žmogų galima sudominti ir pritraukti į užsiėmimus, nes integrali grupė galiausiai viską pataiso. Palaipsniui joje žmogus tampa laimingas. Koks skirtumas, kokiu būdu!
Su vaiku elgiamės kitaip: vaiko neklausiame, nori ar nenori. Mes privalome jį užauginti. Tuo tikslu jam reikia suteikti tam tikrą kiekį žinių, įgūdžių ir, svarbiausia, išmokyti teisingo elgesio visuomenėje, teisingo tarpusavio bendravimo.
Vaikas ateina į integraliąją mokyklą, kad įsisavintų visa tai, ką jam duoda, pačiu lengviausiu, maloniausiu būdu, kad mokėtų elgtis su žmonėmis, turėtų su jais teigiamą ryšį, kad suprastų, kaip veikia visa sistema: miesto, šalies, pasaulio valdymas.
Tai visai kitas būdas. Vaiką reikia išugdyti kaip integralų, t. y. turintį visas žinias apie pasaulį ir sėkmingai mokantį su juo sąveikauti.

Iš 2013 m. rugsėjo 24 d. TV programos „Per laiką“