Nuomonė: Ekonominės problemos gimdo fašizmą. Antieuropietiškų ir nacionalistinių nuotaikų stiprėjimo  Europoje tema vis dažniau atkreipia dėmesį. Šiandienos neofašistai  Europos Sąjungą mato kaip valstybinės ir korporacijų valdžios stiprėjimo pavyzdį.
Nepatekę į rinką prancūzai, ispanai, vengrai, graikai ir kiti susidūrė su tuo, kad korporacijos interesai yra aukščiau nei jos atskirų dalių interesai. Gamybos perkėlimas į regionus, kur daug mažesnės išlaidos, aktyvus darbo migrantų išnaudojimas, valstybės išlaidų mažinimas – sudaro terpę nacionalistinių nuotaikų augimui.
Komentaras: Jei mes vėluojame savanoriškai pereiti prie naujos visuomeninės ekonominės formacijos, kuriant vieningą pasaulinę visuomenę, turinčią lygias galimybes, brolišką ir tarpusavyje sujungtą vienos geros jėgos, – tai vietoj jos atsiranda jai priešinga visuomenė – fašizmas.
Logiška, kad  Europos bendrojoje rinkoje (ES), kur visi turėtų būti susivieniję ne dėl naudos, o dėl laimės vienijantis, patiriant lygybę, laisvę nuo egoistinės prigimties blogio ir konkurencijos, iškyla abipusė neapykanta, kai kilnią vienybės sąvoką pakeičia bendro turgaus sąvoka. Logiška, jei netikėtai kils Europos, o nuo jos ir pasaulinis karas.