Kongresas Čilėje. 2-oji pamoka
Klausimas. Jeigu aš ištaisau savo realybės suvokimą, tai kur vyksta pokyčiai – manyje individualiai ar visame mane supančiame pasaulyje?
Atsakymas. Visi pokyčiai vyksta tik žmogaus viduje. Juk tu niekada nieko nematai ne savyje. Tavo galvoje yra ekranas, kuriame piešiamas visas šis pasaulis. Jeigu vietoj to nori pamatyti tikrą realybę, reikia pasiekti meilę visiems. Tada visa kūrinija pavirs viena paprasta šviesa. Nebus jokių žmonių ir šio pasaulio, liksi tik tu, paniręs baltos šviesos vandenyne, kitaip tariant, tik tu ir Kūrėjas.
O kas gi tada mes visi, išskyrus tave? Mes – tai demonstracija tavo neištaisytų savybių, kurias tau reikia ištaisyti, kad taptum tapatus Kūrėjui. Jeigu pamilsi kiekvieną iš mūsų ir visus mus kartu tarsi pats save, tai reikš, kad tu save ištaisei, ir tada mes išnyksime, o vietoj mūsų pajausi šviesą.
Jeigu tu myli kitus kaip pats save, tai pašalini visus skirtumus pasaulyje. Iš tikrųjų jame nėra įvairių spalvų: mėlynos, juodos, baltos, raudonos, nėra viso to triukšmo ir garsų, kuriuos girdime, apačios ir viršaus, dešinės ir kairės pusės, žmonių, gyvūnų – nieko nėra.
Palaipsniui, kai tu pradedi mylėti, šis pasaulis praranda visas jam būdingas savybes ir formų įvairovę. Juk jeigu myli, tai nematai įvairių mylimojo savybių, jokių niuansų – viskas, kas susiję su juo, atrodo gerai! Turime pasiekti tokią pasaulio suvokimo formą, kad viskas taptų absoliučiai balta.
Juk mes viską jaučiame savo nore mėgautis, kuris nuolat vertina, kas jam naudinga, o kas ne. Visas pasaulis skirstomas tik šiuo principu: daugiau ar mažiau naudinga tavo egoizmui. Taip atsiranda visi garsai, skoniai, žmonės, gyvūnai, augalai, akmenys – viskas įgauna pavidalą tavo nore mėgautis.
Tačiau, kai tik pradedi į visą pasaulį žvelgti su meile – visi jo skirtumai išnyksta ir jis pavirsta balta šviesa. Tai vadinama: „Visus nusikaltimus (t. y. visus skirtumus) padengs meilė“.