Kol nepasieksime visiško išsitaisymo, tol mūsų pasaulis egzistuos ir bus toks, kokį dabar jį jaučiame.
Turime gyventi būsenoje, atjungtoje nuo dvasinio pasaulio, kad į jį bet kada galėtume įeiti ir išeiti, perkeldami ištaisytų norų daleles į dvasines būsenas. Taip tęsis tol, kol bus sukurta visiškai ištaisyta siela.
Ir kai bus ištaisyti visi norai, nebeturėsime kuo pajausti materijos, vadinamos mūsų pasauliu. Jis paprasčiausiai išnyks, nes nebeliks neištaisytų mūsų norų.
Pavyzdžiui, kuo dabartinis aš skiriuosi nuo buvusio prieš 60 metų? Tada mano norai buvo kitokie, o tai, ką juose jaučiau, vadinosi „berniukas“.
Norai pasikeitė, berniukas virto vyru, pasaulį ir save ėmė matyti kitaip. Tai yra, bėgant metams jo norai palaipsniui patiria tam tikrus ištaisymus, judesius, todėl pasaulis jo akyse keičiasi. Taip ir čia. Norai pereina į kitą pakopą ir šio pasaulio matymas baigiasi.
Iš 2014 m. kovo 12 d. TV programos „Amžinosios knygos paslaptys“