Žiniasklaidos pranešimas. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje atrodė, kad darbininkų klasė tampa dauguma ir užims valdžią demokratiniu balsavimo būdu. Europos šalys pasiskelbė esančios socialinės, t. y. pripažino savo įsipareigojimus piliečiams siekiant apsaugoti juos nuo nedarbo, ligų, senatvės.
Tačiau ekonominės problemos, kilusios XX amžiaus aštuntąjį dešimtmetį, paskatino Vakarų elitą peržiūrėti ekonominę ir socialinę politiką. Šiuolaikinis neoliberalus kapitalizmas sukuria naują pažeidžiamų žmonių klasę, neturinčią jokių socialinių teisių. Socialinė valstybė žlunga.
Viduriniosios klasės egoizmas buvo papirktas neoliberalų pažadų sumažinti mokesčius, privatizuoti būstą, dalyvauti valstybinio turto privatizavimo procese. Socialistai panoro tapti savininkais. Galų gale ši utopija nepasiteisino, kaip ir komunizmas.
Globalizacija atskleidė rinkos ekonomiką, Kiniją ir Indiją su jų neribota, pigia darbo jėga. Ekonomika tapo nekontroliuojama.
Tai išsivysčiusiose šalyse sukūrė naują klasę – prekariatą, kuris neturi užimtumo, pensijų, nedarbo pašalpų, medicininio draudimo, kurio mažos pilietinės, politinės ir ekonominės teisės. Tokių žmonių vis daugėja.
Kol kas jų veiksmai perauga į streikus ir riaušes.
Komentaras. Ateityje gali kilti revoliucijos ir karai. Arba mes pereisime prie bendros gerovės, aprūpindami visus gyventojų sluoksnius būtinomis prekėmis, kas įmanoma tik auklėjant visus piliečius pagal integralaus ugdymo ir švietimo metodiką.