Studijuodami kabalos mokslą, turime būti atsargūs, kad teorija neužgožtų praktikos.
Problema ta, kad daugelis gilinasi į teoriją, atitrūkusią nuo gyvenimo, ir pradeda žongliruoti žodžiais: „čia parašyta taip, o ten – šitaip“.
Tai žmogui nieko neduoda. Juk tokiu būdu jis nesikeičia, o tik jaučia malonumą nuo žongliravimo įvairiausiais duomenimis mintyse. Bet ką reiškia kiekvienas iš jų, jis nesuvokia.
Jis tiesiog žaidžia su tuščiomis „dėžutėmis“, ant kurių parašyta: Acilut, Malchut, Bina, Zeir Anpin, ABEA pasauliai ir taip toliau. Bet jis nesuvokia jų vidiniu pojūčiu, nedirba su jomis savo vidiniais jausmais, savybėmis.
Todėl labai pavojinga taip pateikti kabalą žmogui, juk jis pradės studijuoti dirbtinai, neturėdamas ryšio su draugais, neužsiimdamas platinimu, be kurio tiesiog „supus“ – neįmanoma augti ant savo pakopos, nevystant žemesniosios pakopos. Toks ir yra dvasinis vystymasis, nes grandinėlė turi eiti iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų.
Iš 2014 m. gegužės 14 d. TV programos „Amžinosios knygos paslaptys“
Daugiau šia tema skaitykite: