Susitaikyti su pokyčiais
Šių procesų pradžią matome jau dabar: europiečiai pripažįsta, kad negali palikti pabėgėlių likimo valiai, bet drauge neišmano, kaip juos priimti.
Tie patys europiečiai, kurie tūkstantmečiais, jei ne daugiau, žudė vieni kitus, kuriems kartuvės buvo kasdieniniu „teatru“ prastuoliams – daugiau nebegali gyventi kaip gyvenę, nebegali priešintis invazijai.
Paklausime kodėl? Juk neveikimas gali sukelti rimtų pavojų.
Matome, kaip Gamta įpareigoja mus, kad panorėtume pakeisti savąją prigimtį. Ir šito pakanka: mes suprasime, įsisąmoninsime, kad turime pasikeisti, sutiksime su tuo, trokšime permainų ir tada jos mumyse pamažu įvyks.
Jos bus tokios, kad kada nors staiga suprasime, jog nebenorime grįžti prie egoizmo. Atvirkščiai, ir toliau tęsime išsitaisymo kelią, kad nugriautume sienas tarp mūsų. Toks bendras procesas ir jis tęsis, kol visi iš tikrųjų tapsime viena šeima, viena visuma.
Tai įvyks susidūrus su finansiniais, ekonominiais sunkumais, užgriuvus įvairiausioms grėsmėms, stichinėms nelaimėms… Taip iš visų pusių mus spaus Gamta, dėl mūsų kaltės netekusi pusiausvyros.
Mes tarpusavyje nepalaikome pusiausvyros, vienybės, kurią pagal savo raidos lygį jau turėtume būti pasiekę, ir todėl Gamta privers mus suvokti situaciją ir panorėti reikiamų pokyčių.
Galiausiai su šiuo reikalavimu pasaulio tautos kreipsis į Izraelio tautą, per savo nelaimes pajutę, jog būtent šioji tauta turi sprendimą. Ir tada jai teks atskleisti visam pasauliui išsitaisymo metodiką, kuri vadinama „kabalos mokslu“. Iš esmės, šis mokslas – tai žmonių vienijimo metodika.
Taip Izraelis ir taps „Šviesa tautoms“
Bus tęsinys…

Iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. 616-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Pabėgėliai: kas laukia Europos? II d.

Kas laukia Europos?

Ne taisyti, o vienytis!