Klausimas. Belinsono ligoninėje (Izraelis) buvo pašalintas auglys šalia širdies. Nuostabu tai, kad ligonį operavo robotas.
Po operacijos ligonis pakilo, galėjo vaikščioti ir jau kitą dieną jį išleido iš ligoninės. Be to, jam neprireikė jokių nuskausminamųjų. Tai naujos eros pradžia.
Visgi kaip pacientas ryžosi pasitikėti robotu?
Atsakymas. Kad ir kaip parodoksalu, bet šitaip – patikimiau.
Kartą skridome privačiu lėktuvu ir lakūnas mums paaiškino, kad jei bus rūkas arba kils problemų leidžiantis, tuomet jis nuspaus autopiloto mygtuką ir lėktuvas nusileis arba pakils pats, be jo įsikišimo. Jau pasiekėme to, kad viską atlieka technika.
Klausimas. Vadinasi išnyks daugybė profesijų?
Atsakymas. Žinoma. Pageidautina, kad pirmiausiai tai būtų profesijos, susijusios su žmogaus kūnu: chirurgija, stomatologija ir t.t., nes žmonės daro daugybę klaidų. Be to, šioje sferoje veši korupcija, kyšiai ir pan. O robotui nereikia pinigų. Todėl robotų technologijos laukia puikios galimybės.
Klausimas. Ką gi veiks žmogus?
Atsakymas. Jis „drybsos ant krosnies” ir galvos apie gerą gyvenimą, bet gero gyvenimo vis vien nebus. Ir kol jis jo neras, jausis blogai. Robotai mums laimės neatneš.
Mūsų noras beperstojo vystosi, jis stumia mus klausti apie gyvenimo prasmę. Tai problema. Jei galėtume šį norą išbraukti ir apie nieką negalvoti, būtų gerai, o taip – ne.
Augant norui mums kyla vis daugiau klausimų apie gyvenimo prasmę. Staiga mums neberūpi būti sveikiems, stipriems, sotiems, ramiems, ir nebesinori mėgautis kur nors salose ar pramogaujant, naktiniuose klubuose. Viskas tampa nebesvarbu, nemalonu arbe netgi atstumia. Ir tai nuo mūsų nepriklauso.
Problema ta, kad žmoguje atsiranda naujo tipo norai, nukreipti aukščiau jo žemiškojo egzistavimo. Net jei suteiksime kūnui visišką komfortą, tai mums nieko neduos.
Ir jei sukursime tokią infrastruktūrą, kuri mus užims nuo ryto iki vakaro, lyg Disneilende, o mes linksminsimės lyg vaikai, vis vien nepavyks užsimiršti, nes aukštesnysis gamtos valdymas yra numatęs savo kelią – atvesti mus į tokią būseną, kurioje atskleisime aukštesnįjį tikslą. Todėl neįstengsime sustoti ir atsijungti nuo šių minčių.
Mums atrodo, kad tarsi kažko ieškome, bet iš tikrųjų nuolatos ieškome atsakymų į klausimą apie egzistavimo prasmę. Turime juos visus praeiti ir įsitikinti, kad jie mūsų netenkina. Svarbiausia dar priešakyje – gauti tikslų atsakymą į šį klausimą.
Todėl robotai mums nepadės. Kam mums širdis, jei visad jausime spaudžiantį stiprų skausmą ir tuštumą? Geriau apsieitume be robotų.
Iš 2016 m. sausio 5 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“
Daugiau šia tema skaitykite: