Komentaras. Kanados ministras pirmininkas Džastin Triudo paskelbė tviteryje skaudžią žinią apie dar vieną masinį indėnų bandymą nusižudyti.
Atsakymas. Ir Kanados, ir Pietų Amerikos indėnai jaučiasi izoliuoti nuo šiuolaikinio pasaulio, nepriklausantys jam, mato jį kaip grėsmę, jo nesupranta.
Jie nesugeba įsilieti į jį. Tik vienetai iš jų įveikia šį barjerą ir gali jame kažkiek adaptuotis.
Dabar net mums sunku jame adaptuotis, nepaisant to, kad mes viską sukūrėme savo rankomis. Ir vis tiek gyventi pasaulyje nėra lengva.
Kanadoje indėnams duodama viskas. Jie gyvena milžiniškose turtingose rezervacijose, ten viskas pigu, nėra jokių mokesčių – daryk ką nori. Tačiau žmonės jaučia tuštumą! Jie nesugeba šiuolaikiniu gyvenimu užpildyti jiems būdingo noro gyventi susiliejant su gamta.
Juos atkirto nuo gamtos. Į jų gyvenimo būdą įsibrovė svetimas gyvenimas ir jie negali to ištverti. Nutrūko ryšys tarp tėvų ir vaikų, tarp žemės ir jų. Jie nejaučia erdvės, nemedžioja. Jie nebendrauja kaip anksčiau tokiomis priemonėmis, kaip karas, taika, paliaubos.
Štai ką reiškia dvasinės šaknies praradimas. Duok jiems viską, ko jie nori, tačiau šaknies pakeisti neįmanoma. Baigėsi natūralus vystymasis, būdingas šiai tautai.
Todėl Baal Sulamas rašo, kad civilizuotos tautos neša dideles nelaimes primityviosioms gentims, naikindamos jų ryšį su žeme.
Ką galima padaryti? Aš manau, kad turint pakankamai jėgų ir lėšų, galėtume pradėti susivienijimo darbą tarp jų. Vidinis jų susivienijimas juos pradėtų kelti, maitinti, jungti.
Būtent apie tai aš ir kalbėjau su indėnais kelionėje į Pietų Ameriką. Ir jie mane suprato, palaimino ir sutiko, kad reikia tai padaryti. Tačiau tam reikia būti tarp jų ir rodyti susivienijimą ne aplink vigvamą ar laužą, o išaukštintą – dvasinį. Jie tai supranta ir jaučia. Tačiau čia reikalingas ilgas darbas.
Iš 2016 m. balandžio 13 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“