Klausimas. Žmogus tiek daug pasiekė: pakilo lėktuvu, pažabojo Antarktidą, Ameriką… Nejau viskas veltui?
Atsakymas. Nieko nevyksta veltui! Juk tai reikalinga tam, kad žmogus suprastų, jog jo raida ne čia.
Mes vystomės tūkstantmečiais! Tačiau tai nesvarbu, mat dvasinio pasaulio atžvilgiu, tai net ne vieno taško vystymasis, iš kurio paskui išaugame, o tik materialaus egzistavimo neigimas.
Turime būti šiame materialiame taške. Turime jausti mūsų Visatą ir viską, kas atsirado po didžiojo sprogimo , – tai tėra nedidelis juodas taškas, kuri įsitikina, kad savyje nieko neras ir kad turi vystytis už savo ribų. Štai čia žmogus ir išeina į dvasinį pasaulį .
Kai imiesi kito mastelio, tolsti nuo šios vietos ir žvelgi į ją iš šalies, matai mažą juodą tašką, kuris mūsų laikais pagaliau ima vystytis tinkama linkme, būtent neigdamas savo materialų egzistavimą.
Iš 2016 m. vasario 21 d. pamokos rusų k.
Daugiau šia tema skaitykite: