Klausimas. Jau Talmude buvo parašyta, kad kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį. Jau tada žmonės suprato, kad pakeitę savo savybes, jie sugebės pamatyti tikrą pasaulį.
Ar galima sakyti, kad kiti man duoti tik tam, kad patikrinčiau savo požiūrį į juos? Ir kaip panaudoti pakilimui tai, kad kituose matau neigiamas savybes, o savyje visada teigiamas?
Atsakymas. Išorinis pasaulis egzistuoja tik tavyje ir tu negali pasakyti, ar jis egzistuoja be tavęs.
Tarkim, žmogus šiandien egzistuoja, o rytoj jo nebus: pasaulis išliks ar ne? Žmogus negali to tvirtinti. Niekas negali to tvirtinti, įskaitant Niutoną, nes kiekvieno požiūriu visa tai subjektyvi iliuzija. Galima paprieštarauti, nes mes matome, – kai žmogus miršta, pasaulis išlieka. Tačiau kur jis egzistuoja, kame? Tiems, kurie gyvena – jis egzistuoja. O to, kuris mirė, atžvilgiu negalime pasakyti nieko, nes nejaučiame to, ką jaučia jis.
Todėl žmogus ir sukurtas taip, kad pakeistų savo požiūrį į kitus. Ir tai jam pačiam yra išėjimo iš savęs į aukštesnįjį pasaulį indikatorius. Pasaulis, esantis už žmogaus ribų, ir yra aukštesnysis pasaulis.
Iš 2016 m. rugsėjo 18 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite: