Komentaras. Dauguma mano, kad kabala tai dvasinė meditacija ar kažkas panašaus…
Atsakymas. Tai ne meditacija mintyse, o nuolatinis darbas su savimi norų viduje, kad priimtum svetimus norus kaip savuosius ir dirbtum juose.
Klausimas. Ką reiškia jausti svetimus norus kaip savo?
Atsakymas. Sakykim, tu ko nors nori. Vadinasi, turiu paimti tavo norą ir jį užpildyti. Tokiu atveju vėl susijungiame į vieną integralią sistemą.
Jeigu tu ko nors nori, o aš užpildysiu tą norą, tai savo ruožtu būsiu panašus į Kūrėją.
Klausimas. Bet tam reikia žinoti artimo norus?
Atsakymas. Taip, noriu jį pajausti. Jis neturi man pasakoti apie savo norus. Kiek ketinsiu daryti gera, tiek imsiu jausti kitų norus. Kylu virš savęs, kitaip tariant, liaujuosi jausti savo norus ir pradedu jausti kito žmogaus norus.
Išnaudoju visas savo savybes, ketinimus, galimybes, gaunu iš Kūrėjo pripildymą jo norams, nes turiu jėgą, mat jau esu dvasinės būsenos. Užpildęs tą norą savyje, atskiriu jį nuo savęs ir atiduodu tam žmogui, iš kurio jį gavau.
Žmogus gali net nejausti savo dvasinių norų, bet aš atskleidžiu juos ir užpildau, taip parengdamas jį dvasinei misijai.
O kaip mes staiga atsirandame mūsų kartoje ir netikėtai imame jausti kažkokius norus atskleisti dvasinį pasaulį, Kūrėją, įgyti suvokimą? Iš kur tai mumyse? Tai mums parengė kabalistai. Ir nesvarbu, kad jų vos šimtai visam pasauliui. Jie tai atliko.
Iš 2017 m. kovo 12 d. pamokos rusų k.
Daugiau šia tema skaitykite: