Kad atskleistum gyvenimo prasmę reikia Mokytojo. Jis organizuoja kiekviena dvasinio darbo žingsnį. Kitaip žmogus primena miške pamestą kūdikį.
Mokytojas moko KAIP galvoti, o ne KĄ galvoti. Jis moko būti savarankiškam nuo visų ir nuo savęs, nurodo tik vieną tikslą – atskleisti Kūrėją.
Dvasinis Mokytojas – tai dvasinė sistema, o ne žmogus. Jis perduoda mokymą: sukuria užduotis ir veda jų sprendimo link – ir Mokinys įeina į sistemą.
Dvasiniame kelyje tik ryšys su Mokytoju lemia galimą mokinio sėkmę. Ryšys su mokytoju apibrėžia ryšį su grupe ir Kūrėju.
Dvasinis Mokytojas – tavo aukštesnysis (parcufas, ACHAP), jis gimdo tavo sielą ir ją kelia. Jūsų ryšys amžinas ir nulemtas iš anksto.
Mokytojas – tas, kuris veda vaiką į kelia, iš kurio šis neišsuks visą gyvenimą. Kitaip tai ne Mokytojas?..
Ugdymas – tik veikiant aplinkai. Nuo vaikystės reikia atvesti vaiką į aplinką, kurios vertybės – vienybė.
Išmokyti gamtos dėsnį: Gamta – uždara sistema. Todėl vienybė gelbėja nuo visų nelaimių, o atitolimas – visų bėdų priežastis.
Kam reikalingas ugdymas? Jaunimui. Kad rastų vidinę mokymo prasmę ir pažabotų iš griaunančio ego augantį individualizmą.