Klausimas. Kodėl žmonės gali numatyti ateitį, jausti, kas nutiks kitą akimirką, ir kam tai duota?
Atsakymas. Iš tikrųjų yra tokių žmonių su gebėjimu numatyti, žinančių, kas bus priešakyje. Bet tik žemiškame gyvenime!
O kas gali pasikeisti per mano gyvenimą? Net jei ir pasikeis – koks skirtumas? Man vis tiek teks pasakyti: „Visa tai – nuo Kūrėjo“.
Todėl manęs nedomina mano žemiška ateitis. Mane domina suvokimas, ką galiu įgyti per visą tą laiką. Ir jis – amžinas, kas išliks ir po kūno mirties. Šitai pasiėmei ir tai su tavimi, ir tu tame gyveni. Praktiškai nemiršti. Materialaus kūno mirtis niekaip neatsiliepia tavo dvasiniam suvokimui, kuriame esi.
Klausimas. Nejau kabalisto visai nedomina ateitis kaip žinios, tarkime, kuriais metais tūkstančiai žmonių atskleis Kūrėją ar kas nors panašaus?
Atsakymas. Iš esmės kabalistą domina tik jo dalyvavimas šiame procese – ten, kur yra jo valios laisvė. O ateitis, kaip žemiškos žinios, domina tik tiek, kiek tai gali padėti ar pakenkti jo dvasiniam vystymuisi.
Klausimas. Bet panorėjęs kabalistas gali žinoti ateitį – tai, kas nepriklauso jam?
Atsakymas. Esu tikras, kad taip. Tačiau taip pat esu tikras, kad jis tuo neužsiims, nes taip jis nusižengia pagrindinei taisyklei „tikėjimas aukščiau žinojimo.“
Klausimas. Kokia tai taisyklė?
Atsakymas. Bina savybė turi būti aukščiau Malchut, kitaip tariant, davimas aukščiau gavimo. Tai reiškia, kad man nereikia jokios informacijos, noriu dirbti be jos, duodamas, kitaip vėl užsikasu egoizme.
#235824

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

„Ateiti ir pamatyti“ naują realybę

Laisvo pasirinkimo pakopos