Per visą dieną reikia laikytis tik už vienos minties: „Nėra nieko kito tik Kūrėjas, geras ir kuriantis gėrį,“ visąlaik į ją kreiptis ir stengtis laikyti už jos, kad neprarastume malonaus pojūčio.
Jei mums nemalonu, jei kas nors mūsų gyvenime nesiklosto – tai ženklas, kad Kūrėjas išnyko iš mūsų matymo lauko.
Jeigu susiduriu su kokiais nors nemalonumais: blogai jaučiuosi ar nuotaika ne kokia – tai tik todėl, kad mano gyvenime nėra Kūrėjo. Jei su juo susieju visas savo būsenas, tai turiu puikiai jaustis, jausti komfortą, vilties šviesą, ryšį su tiesa, amžina tikrove. Ir visa tai, nes prisiminiau apie Kūrėją.
Tačiau Kūrėjas gali žaisti su mumis, siųsdamas mums nemalonius pojūčius, kad imtume Jo ieškoti ir pateisinti. Jis iš anksto žino, kad mums pavyks Jį pateisinti ir todėl duoda mums tokius pratimus.
#242823

Iš 2019 m. kovo 12 d. rytinės pamokos, tema „Romumas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš savęs suvoksiu Kūrėją

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“