Kabalos mokslo vystymasis nuo Adomo iki Abraomo
Komentaras. Viena vertus, „Kabalos istorija“ yra labai paprasta, kita vertus, gana sausa.
Atsakymas. Tai priklauso nuo to, kaip ji dėstoma. Jūs galite tiesiog išvardyti nuogus faktus, kuriuos reikia prisiminti. O jei kalbate apie priežastis, kodėl tai įvyko, tada istorija tampa ir dideliu mokslu apie tai, kaip visi veiksmai, ryšiai ir reiškiniai persilieja vieni į kitus.
Komentaras. Kabalos mokslas sutinka su tuo, kad po Didžiojo sprogimo, maždaug prieš 14 milijardų metų, atsirado materija, laikas, erdvė. Atomai jungėsi į molekules, vėliau į stambesnius organizmus ir t. t. Visa tai Baal Sulamas aprašė laikraštyje „Tauta“.
Atsakymas. Yra tik vienas pataisymas: visa tai susiję su žmogumi, kuris atsirado prieš 13,5 mlrd. metų po Didžiojo sprogimo. Vystydamasis jis pradėjo atskleisti, kad jo atžvilgiu tarsi egzistuoja žvaigždės ir viskas, ką jis mato. Ir jei ne žmogus, neįmanoma pasakyti – buvo tai ar ne. Tada iš viso nebūtų laiko, erdvės ir istorijos.
Komentaras. Sakoma, kad prieš 70 000 metų įvyko kognityvinė revoliucija ir šiuolaikiniai žmonės kilo iš homo sapiens. Kabalos mokslas tvirtina, kad pirmasis žmogus, kuris atskleidė ne tik pasekmes, bet ir materialių procesų priežastis, buvo Adam Rišon.
Atsakymas. Adomas vadinamas „Rišonu“, t. y. „pirmuoju“, nes pirmas iš žmonių atskleidė Aukštesnįjį pasaulį, t. y. papildomą tikrovę. Ir iki jo žmonės egzistavo dešimtis tūkstančių metų. Kabalos mokslas to neneigia, nes Adomas ne pirmasis žmogus Žemėje, o pirmasis, atskleidęs Aukštesnįjį pasaulį. Nes be penkių jutimo organų jis išvystė dar penkis, vidinius, daug gilesnius jutimo organus, nesusijusius su mūsų pasauliu, kuriais jis pajuto kitą, aukštesnį, gamtos būvį.
Tora sako, kad nuo Adomo iki Nojaus ir nuo Nojaus iki Abraomo praėjo 10 kartų, t. y. 20 kartų kabalos mokyklų. Tačiau labiausiai kabala paplito Senovės Babilone, ten ji atsiskleidė ne vienetams, ne mažai grupelei, o Abraomui ir jo sekėjams. Būtent per Abraomą kabala pradėjo sparčiai plisti masėse.
Klausimas. Ar Abraomą galime laikyti kabalos metodikos pradininku?
Atsakymas. Taip. Todėl jis ir vadinamas „Abraomu“, t. y. „tautų tėvu“. Mokymas, kurį jis atskleidė – tai papildomų žmogaus jutimo organų išvystymas, kai be mūsų pasaulio, kuriame gimstame, jis dar jaučia papildomą dvasinį tūrį. Jis yra aukščiau mūsų pasaulio ir lemia visus Žemės įvykius, todėl yra mums būtinas.
Iš pradžių Abraomas nebuvo kabalistas. Jis buvo Babilono karaliaus Nimrodo žynys. Tačiau palaipsniui, matydamas, kas vyksta su babiloniečiais, kurie iš draugiškų, geraširdžių žmonių virsta prieštaringais, piktais vienas kito atžvilgiu žmonėmis, jis pradėjo tyrinėti, kodėl tai vyksta. Būdamas žyniu, jis privalėjo situaciją sureguliuoti.
Abraomas suprato, kad priežastis – natūralus žmogiškos prigimties vystymasis, skatinantis žmogų pakilti virš šito blogio ir vystytis geruoju būdu.
Jis atskleidė, kaip sukurti žmonių visuomenę, kuri būtų geranoriška vienas kito atžvilgiu ir padengtų blogį. Jis tai išstudijavo, aprašė ir pradėjo dėstyti. Tai ir yra jo metodika, teorija ir praktika.
Klausimas. Ar šis mokymas, kurį išvystė Abraomas yra metodika vienetams, o Mozės, parašiusio Torą, mokymas, metodika didelei tautai, nes iš Egipto išėjo 3 mln. žmonių, ir buvo reikalinga kita metodika?
Atsakymas. Ne, metodika, iš principo, nesikeičia. Jos tikslas yra vienas – pakelti žmogų iki lygmens „pamilk savo artimą, kaip pats save“. Praktiškai tai buvo žinoma ir iki Abraomo, Adomo laikais. Tačiau viskas priklausė nuo to, kokiomis sąlygomis buvo taikoma ši metodika.
Vienas dalykas taikyti tai mažoms grupėms žmonių iš Babilono, su kuriomis Abraomas iš ten išėjo. Jis mokė juos vis labiau vienytis, nes tarp jų atsirado tam tikra trintis. Vėliau tarp jų iškilo labai rimtas ego, ir jie nusileido į tokį gilų egoizmą, tokią tarpusavio trintį, kuri vadinasi buvimu pas faraoną arba egoistine tremtimi. Egoizmas (faraonas) tapo jų valdovu.
#246374

Iš 2018 m. lapkričio 22 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“