Kūrėjas nori, kad jausčiau savo būseną tokią, kokią ją jaučiu: negerą, darančią žalą, blogą, ligotą.
O man asmeniškai turi būti nesvarbu, kaip jaučiuosi, nes noriu dirbti, kad duočiau. Jeigu taip, svarbiausia, turiu tarnauti Kūrėjo vardan. (Rabašas, Straipsnis Nr. 3, 1985 m. „Apie tiesą ir tikėjimą“)
Svarbiausia, jei nukreipiu save į tai, ką gaunu iš Jo, turiu pagalvoti, patikrinti save, ar jaučiu ką nors nemalonaus ar netgi skausmingo, o gal priešingai, jaučiu džiaugsmą? Tai priklauso tik nuo žmogaus.
Todėl savo gyvenime turime nuolatos tikrinti, ar tikime, t.y. ar jaučiame Kūrėją, ar esame kažkaip su juo suartėję, ar krypstame į Jį ar tik krentame į savo egoizmą?
Jeigu esu nukreiptas į tikslą, į kūrinį, į dešimtuką, į Kūrėją patirdamas bet kurią savo būseną, kad ir kokia ji būtų, tai tuomet nepajausiu nieko baisaus, nieko žalingo.
Aš ne šiaip noriu patirti tą būseną, joje nejausiu jokio skausmo, priešingai, imsiu atskleisti joje didžiulį malonumą. Mat būtent virš nemalonumų, skausmo, problemų, baimės, tamsos galėsiu atskleisti Šviesą ir siekti jos, savo ryšio su ja.
Todėl esant bet kokioms aplinkybėmis turiu būti patenkintas savo likimu, savo darbu, savo būsena ir žiūrėti į tai, kaip į didžiulį nuopelną, kad Kūrėjas leido man priartėti prie Jo.
#254093

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 4

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją mintyse ir jausmuose

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Didžiulė Kūrėjo malonė