Priesakas – tai galimybė atlikti ką nors malonaus Kūrėjui. Ir kuo sudėtingesnė būsena, kuri nejaučiama mano egoizme kaip maloni, tuo geriau. Juk tai reiškia, kad šiame veiksme neturiu egoistinės motyvacijos ir veikiu prieš egoizmą.
Tuomet tai išties vadinasi priesaku, kitaip tariant, vykdau Kūrėjo paliepimą priartėti prie Jo, nepaisydamas savo egoizmo priešinimosi.
Priesako džiaugsmas tas, kad galiu atlikti veiksmus, nukreiptus prieš savo norą mėgautis ir kaskart vis labiau. Tai gali būti nedideli pasiekimai, bet svarbiausia, kad tai būtų vienybės atžvilgiu. Visa, ko man reikia, – tai vienybė su draugais ir pamoka. Šie du instrumentai priartina prie Kūrėjo.
Jeigu kasdien laikausi ir pirmos, ir antros sąlygos – vadinasi, diena nepraėjo veltui. Taip reikia žiūrėti į savo gyvenimą ir tuomet jis bus prasmingas, atneš ypatingą rezultatą.
#274090
Iš 2020 m. lapkričio 17 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“
Daugiau šia tema skaitykite: