Klausimas: Tarkime, jeigu prieinu prie išvados, kad vidinis grožis kur kas svarbesnis nei išorinis, ar vis tiek pastebiu išorinį grožį?
Atsakymas: Tu vis tiek lieki žmogumi.
Klausimas: Vadinasi, manyje vis dėlto yra vidinis vertinimas, kad tai gražus žmogus?
Atsakymas: Taip. Dar daugiau – tavyje atsiranda dar subtilesnis skonis. Jauti dar didesnį poreikį matyti harmoniją visur. Grožis tau jau slypi harmonijoje. Ir jeigu ją matai – mėgaujiesi.
Klausimas: Ką jums reiškia vidinis žmogaus grožis? Koks jis?
Atsakymas: Vidinis žmogaus grožis – kai jis mato teisingumo galimybę, gal netgi gerumo, bet bent jau teisingumo visur, kas jį supa. Kai viskas subalansuota pagal dvasinį „pirkimo–pardavimo“ dėsnį, t. y. gavimo ir davimo dėsnį.
Klausimas: Kitaip tariant, viduje gražus žmogus jaučia absoliučią visko, kas jį supa, harmoniją?
Atsakymas: Taip.
Pastaba: Ir nėra blogio, nėra…
Atsakymas: Nėra nieko! Jis suderino save su Kūrėju! Ir nieko blogo, nešvaraus ar atstumiančio negali būti. Viskas yra visiškoje harmonijoje. Nes žmogus mato ne išorinį pasireiškimą, o jėgą, kuri iš vidaus valdo visą kūriniją.
Pastaba: Tai gražu, kad dvasiniai dalykai atsispindi ir materialiuose. Įdomu. Maniau, kad žmogus tiesiog ima ir nebekreipia į nieką dėmesio. O jūs sakote – priešingai.
Atsakymas: Ne! Be to, parašyta, kad artėjant prie visiško išsitaisymo, tik kabalistams lieka skonis iš sueities ir grožio supratimo 🙂 Tai labai labai nelengva.
Klausimas: Vadinasi, tik kabalistai gali iš tikrųjų mėgautis tiek materialiai, tiek dvasiškai?
Atsakymas: Taip. Jie tai mato kaip Kūrėjo kūrinį.
#346579]
Iš TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“
Daugiau šia tema skaitykite: