Klausimas: Kuo grindžiate savo teiginį, kad visa laukinė gyvoji gamta altruistinė?
Atsakymas: Tuo, kad ji nesąmoningai vykdo Kūrėjo planą.

Klausimas: Kokiu būdu norite egoistus paversti altruistais?
Atsakymas: Supančiosios Šviesos poveikiu.

Klausimas: Jūs pašalinate tarsi tam tikrą žmogaus „nevisavertiškumo geną“? Ar taip?
Atsakymas: Ne, viskas išlieka, auga, pasipildo – ir išsitaiso!

Klausimas: Kodėl Jūs manote, kad žmonijos vystymasis turi grįžti atgal, idant ji ir vėl taptų lygi Dievui?
Atsakymas: Žmonija niekada nebuvo panaši į Kūrėją. Tokią būseną ji turi pasiekti vystydamasi ir išsitaisydama.

Klausimas: Kaip vertinate idėją, kad būtina sukurti altruistinę asketų visuomenę?
Atsakymas: Neigiamai. Asketizmas trukdo Gamtai. Kūrimo tikslas – absoliutus prisipildymas.

Baal Sulam. Straipsnis „Paskutinioji karta“ ( ištrauka):
Ekonominė ir etinė formos yra altruistinės visuomenės garantai ir turi būti bendros visoms tautoms.
Etinės formos, nesusiję su ekonomika, – gali likti savitos kiekvienoje tautoje.
Pradžioje reikia sukurti nedidelę altruistų, kurie nuoširdžiai darbuosis pagal gabumus, bet gaus pagal poreikius, organizaciją.
Šioje organizacijoje turi veikti visos valstybinio valdymo formos.
Net jeigu į jos rėmus įsilies visas pasaulis ir visiškai išnyks grubios jėgos valdžia – neiškils poreikis ką nors keisti nei darbe, nei valdyme.
Ši organizacija taps tam tikru centriniu pasaulio tašku, apsuptu visų pasaulio kraštų tautų ir valstybių.
Visi, kurie įsilies į altruistinės visuomenės rėmus, turės bendrą su centru programą bei vadovybę ir tikrai taps kaip viena tauta pelno, nuostolių ir rezultatų atžvilgiu.
Altruistinis komunizmas galiausiai turi apimti visą pasaulį, ir visame pasaulyje bus vienodas gyvenimo lygis.
Tačiau praktikoje – tai laipsniškas procesas: kiekviena tauta, kurios didesnioji dalis jau išauklėta atidavimo artimui dvasia, įsilies į tarptautinio komunizmo rėmus.
Visos tautos, jau įėjusios į tarptautinio komunizmo rėmus, turės vienodą gyvenimo lygį.
Turtingos arba darbščios tautos perteklius gamtos ištekliais arba gamybos priemonėmis kels atsilikusios arba neturtingos tautos gyvenimo lygį.
Tokia turi būti visuomenė, atitinkanti Gamtą/Kūrėją.

Pranešimas: Pasaulinė finansų krizė, sukėlusi bankrotus ir masinius atleidimus iš darbo, Europoje sužadino susidomėjimą Karlo Markso idėjomis. Berlyno knygų leidėjai kalba, kad mokslinio komunizmo pradininko programinis veikalas „Kapitalas“ tiesiog šluojamas iš knygynų lentynų. Skaitantis Markso tomą neseniai buvo pastebėtas Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, knygą gyrė Vokietijos finansų ministras P. Steinbrückas ir netgi Romos popiežius pagyrė ją už „gilią analizę“. Kuo toliau tęsiasi finansų krizė, tuo daugiau žmonių nesupranta: „kodėl tai atsitiko su manimi?“
Atsakymas: Norisi tikėti, kad taip bus greitai susidomėta ir kabalos idėjomis. Visuotinė lygybė, tai, kad kiekvienam priklauso pagal būtinus jo poreikius, iš kiekvieno reikalaujama pagal jo įgimtus sugebėjimus, laidavimas, brolybė – visa tai gerai, …bet tik kaip priemonė, o ne tikslas. Priemonė – siekiant panašumo į Kūrėją, suartėjimo ir susiliejimo su Juo – kitu atveju visos šios idėjos, pritaikant jas kaip įprasta, vėl pasibaigs teroru ir pasauliniu karu.
Komunizmo idėjų pritaikymo gyvenime nesėkmė ta, kad teoriškai viskas gražu ir teisinga, bet neįmanoma pakeisti egoistinės žmogaus prigimties į altruistinę (žr. laikraštį „Uma“). Šitoje vietoje „suklups“ visa žmonija. Krizės, globalizacija mums parodys, kad mes visi glaudžiai tarpusavyje susiję, o tai reiškia, kad privalome laikytis taisyklės „Mylėk savo artimą kaip save“. Bet mūsų prigimtis mums to neleidžia. Ir mes pasiruošę sunaikinti vienas kitą ir visą pasaulį, bet nesugebam būti vienas už kitą atsakingi (žr. straipsnį „Laidavimas“).
Todėl tik žmogaus prigimties ištaisymo iš egoizmo į altruizmą metodika – kabala, pritraukianti žmogui iš Aukščiau Šviesą, kuri mus sukūrė ir kuri vienintelė gali mus ištaisyti, – tik tokia metodika padės mums išlikti.
Kabala pakeis žmogų, kaip tai matyti praktikoje, ir su jos pagalba mes visi globalioje uždaroje žmonijos sistemoje galėsime laikytis broliško gyvenimo kartu dėsnių.
Todėl susidomėjimas Marksu natūralus, bet jo teorija neįgyvendinama praktiškai – čia žmogaus ištaisymui reikalinga Aukštesnioji jėga, kurią mums gali užtikrinti tik kabala. Norisi tikėtis, kad žmonės tai greitai suvoks ir panorės tai realizuoti lengvu keliu, o ne keldami sau dar daugiau kančių.

Pranešimas: Holivudo taip pat neaplenkia pasaulinės krizės pasekmės. Tačiau kino studijos vis tiek jaučiasi geriau nei kiti, juk dauguma žmonių mieliau žiūri kiną, nei stebi rinkų nuosmukį. Taip buvo ir per Didžiąją Amerikos depresiją prieš 80 metų.
Replika: Žmogus – tai noras mėgautis, prisipildyti, – ir gavęs „duonos“ jis reikalauja „reginių“. Taip buvo visada, per visą mūsų istoriją, iš kartos į kartą augant egoizmui. Tačiau šiandien mes pakilome į kitokį išsivystymo lygį – į priekį mus stumia ne kiekybinis egoizmo augimas, o jo kokybinis pasikeitimas – jis tapo globalus. Ir todėl mums nepavyks pasitenkinti „duona ir reginiais“. Smūgius patiriame dėl mūsų globalaus egoistinio priešinimosi altruistinei Gamtai. Ir smūgiai stiprės, kol mes nepakeisime savo vystymosi krypties į mūsų egoizmo ištaisymo pusę iki pat „Mylėk savo artimą kaip pats save“. Tik tada tapsime panašūs į Gamtą ir smūgiai liausis. Taigi ir Holivudas, kad išgyventų, turės pakeisti savo egoistinius „reginius“ į altruistinius!

Klausimas: Aš nesuprantu jūsų vartojamo žodžio „egoistinis“ reikšmės. Dar nesuprantamesnis jis tampa, kai naudojamas kaip priešprieša žodžiui „altruistinis“. Ar negalėtumėt smulkiau paaiškinti, ką mes padarėme neteisingai tada, Babilone, nusprendę eiti tuo keliu, kuris atvedė mus į šiandienos situaciją. Ir svarbiausia: kaip mes, judėdami pirmyn, galime pataisyti šią sudėtingą situaciją?
Atsakymas: Abraomas tarp Senovės Babilono (tiksliau, Uro miesto, kuriame jis gyveno) piliečių įžvelgė stiprėjančią tendenciją egoistiškai vienas kitą išnaudoti.
Šio fenomeno tyrinėjimas padėjo jam atskleisti priežastį: egoizmas nuolatos auga tam, kad žmogus virš jo pakiltų, panaudodamas tą pakilimą savo altruistiniam augimui (kildamas virš nuolat po tavimi augančio kalno). Toks egzistavimo principas vadinasi „augimas tikėjimu virš žinojimo“ – davimas aukščiau gavimo. Nors Abraomas ir mėgino įtikinti babiloniečius realizuoti jo atskleistą gamtos dėsnį, jie nepanoro eiti šiuo keliu. Pasirinko pritarimo egoizmui, paklusimo jam kelią: ką noriu, tą ir darau (kiek tai įmanoma).
Šiandien šis kelias atvedė mus į akligatvį ir mes priverstinai arba savo valia privalome priimti jo išsitaisymo metodiką.