Tikroji laisvė – greičiau tapti žmogumi

Valios laisvė

Visuomenė aprūpina žmogų dirbtiniais elgesio modeliais, taip žaisdama su jo ego. Ji neklausia, ar žmogus nori  jais vadovautis.
Priklausomai nuo to, kurioje žemės vietoje jis gimė – tokios ir vertybės jam diegiamos nuo vaikystės, auklėjant, kokiu žmogumi reikia tapti.
Jis tai įsisavina ir, norėdamas to arba ne, seka jomis visą gyvenimą. Visuomenė dar prideda pažadų apie atlygį būsimajame gyvenime, taip dar labiau išnaudodama žmogų. Jokios pasirinkimo laisvės nėra.
Bet prabudus „taškui širdyje“, nusivylęs savo praėjusiu gyvenimu, žmogus vėl pradeda gyventi tarsi „nuo tuščio lapo“.
Visos ankstesnės vertybės griūva, dingdamos iš horizonto ir prarasdamos bet kokią svarbą. Ankstesni elgesio modeliai nebegalioja, nes nebegali žmogaus nei paskatinti, nei nubausti.
Išlieka tik tai, kas elgsenoje būtiniausia, be ko neįmanoma išgyventi.
Jei žmogus religingas, tai abejonių sukelia ir pažadai apie būsimą gyvenimą. Tuomet aplinkybės atveda jį į grupę, prie kabalistinių knygų, – ir  jis turi pasirinkti, ar nori priklausyti šiai visuomenei, šiam keliui.
Žmogaus laisvė ne kelio pasirinkime, o judėjimo greityje. Nuo to, kiek pastangų jis įdės, priklausys, kokiu greičiu bus įsisavinami pavyzdžiai, nauji elgesio modeliai, naujos vertybės.
Galima pasirinkti tik savo pastangų įsilieti į bendrą procesą intensyvumą – greičiau ar lėčiau judėti pirmyn. Tik čia jam suteikta laisvė – greičiau įsisavinti naujus pavyzdžius ir modelius, pateikiamus naujos visuomenės.
Nors laisvė tik tų naujų pavyzdžių perėmimo greityje, vis dėlto tai laisvė. Ir ji aukščiau už egoistinį norą mėgautis. Taip žmogus savyje pradeda formuoti „Žmogų“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Laikas išsiristi iš kiaušinio į laisvę“

„Kelias iš vergijos į laisvę“

„Kur slepiasi mūsų pasirinkimo laisvė?“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.