Dvasinio tobulėjimo požymiai

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Jei žmogus skaito, klauso, dalyvauja knygos „Zohar“ skaityme, ir daro tai daugmaž tinkamai, jis galėtų pasitikrinti savo tobulėjimo tempą.
Aišku, tiksliai įvertinti šio tobulėjimo negalime, kadangi nežinome, kokios mūsų pradinės sąlygos, kokios dabartinės mūsų savybės ir ką mes turime pasiekti. Kitaip tariant, nežinome nei kelio pradžios, nei pabaigos.
Visgi tobulėjimo etapus ir skirtumą tarp būsenų, remdamiesi savo pojūčiais, apytikriai apibūdinti galime.
Žmogui turėtų būti vis lengviau ir natūraliau įsivaizduoti visa, kas aprašyta knygoje „Zohar“, kaip vykstantį jame, jo paties savybėse.
Jis nuo pat skaitymo pradžios vis natūraliau pradeda ieškoti savyje atitikmens kiekvienam knygos „Zohar“ žodžiui.
Jis jaučia, kad knyga sukelia jame grįžtamąsias reakcijas į kiekvieną žodį, simbolį ar veiksmą. Jis pradeda atpažinti vidinę savo sielos sistemą.
Jis pradeda suvokti, kad kūnas, kuriame įsivaizduoja save egzistuojantį, ir visa ši erdvė – visas pasaulis, tolima ir artima aplinka, visa Visata, visa kūrinija – visa tai taip pat tėra jo vidinis pojūtis.
Pamažu prie šio pojūčio prisideda dar vienas, kurį jam aiškina ir atskleidžia knyga „Zohar“.
Abi šios suvokimo formos prabunda žmoguje ir pradeda sąveikauti tarpusavyje.
Galiausiai naujasis tikrovės suvokimas, skaitant knygą „Zohar“, ima vis labiau dominuoti, stiprėti, valdyti ir nulemti, palyginus jį su ankstesniuoju tikrovės suvokimu.
Tai vienas iš būdų, kaip žmogus gali įvertinti, kiek jis kiekviename žingsnyje tobulėja.
Antrojo būdo esmė ta, kad žmogus pradeda suprasti: jam duotas taškas širdyje tik dabar atrodo kaip taškas – nes nėra įkvėpimo, įspūdžio, atskleidimo, suvokimo.
Iš tikrųjų šis taškas apima visas sielas, visus pasaulius, visą Kūrėjo sukurtą realybę.
Ir kaip kūrimo pradžioje šis taškas, tas „kažkas iš nieko“, iš Begalybės pasaulio per keturias tiesioginės šviesos stadijas „iš viršaus – į apačią“ nusileido iki mūsų pasaulio, taip dabar ir mes savo jėgomis turime iškelti jį „iš apačios – į viršų“.
Suprantama, mumyse nėra tiek jėgos. Tačiau kai mes stengiamės išplėsti šį tašką, kreipdamiesi į jį sudarančias daleles – mūsų bičiulius, norėdami iš jų gauti įkvėpimą, pradedame savo taške matyti ne vieną, o daugybę atskirų taškų, tarpusavyje susietų ryšio tinklu, vadinamu sielų sistema arba pasaulių sistema.
Tik sielų sistema – labiau vidinė, o pasaulių sistema – labiau išorinė.
Taip mes šiame širdies taške, gautame iš aukščiau, atskleidžiame visą realybę. Taškas vis labiau plečiasi, ir mes pradedame jame atskleisti visą kūriniją.
Žmogus pradeda matyti, kad jo taškas širdyje apima ne tik visus bičiulius, bet ir vis tolimesnius žmones, kol pagaliau išsiplečia per visą realybę.
Jeigu žmoguje skaitant knygą „Zohar“ toks matymas, suvokimas bei požiūris ryškėja – tai puikus tobulėjimo ženklas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Zohar“ – bilietas į dvasinį pasaulį“

„Zohar“ padeda mums augti“

„Svarbiausiai – nelėtink greičio!“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.