Pro džiungles sugrįžtant namo

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Kabalos mokslas –  ištaisymo metodika, grindžiama dviem jėgomis: traukos ir atostūmio, kreipiančiomis žmogų tikslo link.
Todėl prieš jį nuolatos statomos kliūtys, kurias žmogus privalo įveikti. Šios kliūtys tiekia jam statybinę medžiagą, iš kurios reikia formuoti save.
Tekstas sudarytas taip, kad žmogus įeina į jį kaip į džiungles, visiškai nežinodamas, kas ten vyksta, ir nesuprasdamas, kaip viskas surėdyta ir kodėl.
Jis įeina ir sutrinka, nežinodamas, kur kelias ir bijodamas eiti pro kiekvieną medį.
Bet pamažu jis eina pro žodžius ir išvysta šiame tekste gylį – tekstas pradeda veikti jį, o jis – tekstą. Kiekvienas žodis ir sąvoka įgauną tūrį – taip žmogus juda pirmyn.
Suprantama, kad kelyje sutinku daugybę kliūčių savo gyvūniniam protui ir jausmams.
Šios kliūtys padeda man atsiriboti nuo materialių pojūčių ir sudaužyti savo materialų protą, tuomet manyje atsiskleidžia gebėjimas pajusti ir suprasti kažką naujo – šios džiunglės tampa suprantamesnės, ir aš pajuntu ten kažkokią sistemą.
Lyg tose džiunglėse šokinėjančios beždžionės, kurios supranta, kas čia vyksta, nes šis baisus miškas – jų namai. Taip ir aš pradedu po truputį jį perprasti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tik panorėk!“

„Kokios kliūtys tarp knygos „Zohar“ ir mūsų?“

„Pats rimčiausias žaidimas“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.