Pirmiau išvirkite sriubą!

Knyga „Zohar“

Klausimas: Skaitant knygą „Zohar“ mano protas visą laiką įsivaizduoja išorinius paveikslus. Kaip man nepamiršti, jog tai vyksta mano viduje, ir kad kalbama apie mūsų tarpusavio ryšius?
Atsakymas: Tiesą sakant, tai nesvarbu. „Ko neatlieka protas – atlieka laikas“. Mokymosi ir tapimo artimais su draugais laikas.
Jeigu žmogus mokydamasis (galva) negali galvoti apie tikslą (širdimi), – tegu klauso savo širdies.
Svarbiausia visą laiką išlaikyti mintį apie tai, ko tu nori iš savo studijų. Be šito Tora neveiksminga.
Tora veikia priklausomai nuo žmogaus ketinimo, kaip pasakyta: „Aš sukūriau blogąjį pradą ir daviau Torą kaip prieskonį jam“.
Tu turi blogąjį pradą? Atnešk jį – tada gausi Torą kaip prieskonį jam (t. y. būdą jam ištaisyti).
O jeigu tavyje nėra blogojo prado, tai kuo tau padės prieskoniai? Kabalistai pateikia mums paprastus pavyzdžius.
Sriubos turi? Nori į ją įberti pipirų, druskos ir įvairių prieskonių? Prašom! O jeigu sriubos neturi, tai kam tau pipirai ir druska? Vieni jie neskanūs.
Kalbant apie mus, iš pradžių mes turime paruošti „sriubą“. Be jos mums nėra ko reikalauti prieskonių. O ir reikalauti neįstengsime!
Ruošiant sriubą – grupę – prisireikia prieskonių – kad Šviesa mus sujungtų. Tora reikalinga tiktai tiems, kurie rado savyje blogąjį pradą.
Todėl knygos „Zohar“ skaitymui ir visiems kitiems mūsų užsiėmimams turime teisingai nusiteikti, žinoti, ko būtent norime, kitaip tariant, paruošti savo blogąją prigimtį.
Turi ką taisyti, turi blogį – jis bus ištaisytas. O jeigu savyje neradai blogio – iš pradžių turi jo ieškoti.
Jeigu jautiesi esąs teisuolis, tai Tora ne tau skirta, ji skirta nusidėjėliams, kad juos ištaisytų.
Todėl didesnis už kitus atveria savyje didesnį egoizmą, didesnį blogį – ir jam yra ką taisyti.
Ir todėl nesvarbu, kiek žmogus supranta mokydamasis. „Ne išmintingasis mokosi“ (lo ha chacham lomed). Svarbiausia – jausti, kad yra ką taisyti žmogaus ryšiuose su draugais.
Juk turime susijungti į vieną norą, Adam sielą, turime tapti tikslo broliais.
Kas kad dabar nekenčiame, nenorime, nepaisome vieni kitų, bet suprantame, jog tikslas – susijungti.
Todėl laukiame, kad ateitų Šviesa, grąžintų mus į šaltinį ir mes tapsime vienu bendru noru, kad tarp mūsų atsiskleistų Kūrėjas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Stebuklinga infuzija“

„Klausimai kelyje – 2“

„Pasaulinės sielos reanimacija“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.