Nenoriu nieko, tik Šviesos…

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Visi mes – Šviesos rezultatas, todėl turime ją pasiekti. Visi mūsų karščiausi norai, maldos, siekiai nukreipti į Šviesą. Pasąmonėje norime tik jos, visą gyvenimą tik jos ir vaikomės. O visi šie pripildymai, malonumo šaltiniai: maistas, drabužiai, naujas automobilis, kad ir kas būtų, −  visa tai ateina iš Šviesos!
Tik mumyse ji įgyją kokią nors konkrečią formą, kuri mūsų viduje suprantama kaip tam tikra malonumo rūšis: automobilis, kūdikis, šeima, šiluma, ramybė, gražus peizažas ir t. t. Tačiau visur aš jaučiu tik Šviesą, kuri manyje piešia visus šiuos objektus.
Palaipsniui žmogus liausis domėjęsis šiais dalykais. Jis sieks pamatyti jų šaltinį – pačią Šviesą, o ne jos pasireiškimus.
Aš jau nebenorėsiu turėti to automobilio, juk ką jis man duoda? Malonumą. Taigi, aš noriu patirti „tikrą“ malonumą, be šio automobilio. Kam man tas geležies gabalas? Juk jis teikia malonumą tik tada, kai juo važiuoju, o jeigu nevažiuoju, tai nėra ir malonumo. Ir kai man įgrysta pasivažinėjimai, tai jis tiesiog stovi prie namų. O aš juk ieškau malonumo!
Vystydamiesi per visą istoriją stengėmės atskleisti kažkokius subtilesnius, išsprūstančius dalykus, bangas. Todėl šiuolaikiniame pasaulyje viskas įgyja miniatiūrines formas, kiekybė virsta kokybe. Tas pats vyksta su žmogumi: užuot pažinęs materialųjį pasaulį, jis ima siekti dvasingumo.
Žmonės kol kas dar to nesupranta, tačiau augantys savižudybių, teroristinių aktų, narkotikų plitimo, skyrybų skaičiai rodo, kad žmogui labai trūksta pripildymo ir jo taip trūksta, kad žmogui nepavyksta šio trūkumo užpildyti savo gyvenime. Tai ženklas, kad žmogui reikia Šviesos, o ne jos pakaitalo, kurį Šviesa gali nupaišyti žmoguje.

Iš 2010 m. gruodžio 8 d. pamokos „Kabala pradedantiesiems“

Daugiau šia tema skaitykite:

Esminis šių dienų realybės požymis

Atkerėti mūsų gyvenimo burtus

Pernelyg užsitęsęs maratonas

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.