Mokytis būti suaugusiam

Dvasinis darbas

Klausimas: Jeigu Šviesa –  absoliutus visaapimantis malonumas,  mane labai domintų galimybė artimiau su ja susipažinti. Kaip tai padaryti? Gal ji jau atėjo manęs pakviesti, o aš nepastebėjau…
Atsakymas: Privalai nuspręsti, ką renkiesi: Šviesą ar malonumą, kurį ji teikia. Jeigu renkiesi malonumą,  nieko iš to neišeis.
Tik iš pradžių Šviesa augina tave per malonumą, kad užaugtum ir taptum didelis. Taip mes auginame vaikus –  jie gauna viską, iš anksto jiems paruošta, ir auga, kol pasiekia brandos amžių.  O tada jam sakoma: stop, tu jau suaugai.
Jis gali šaukti, kad nori likti vaikas ir toliau gauti saldainių, bet niekas nepadės. Jeigu užaugai, privalai ir būti suaugęs: privalai tarnauti armijoje ir dirbti.
Ką reiškia būti suaugusiam? Jam nevalia vaikytis malonumų, jis privalo savyje ugdyti davimo savybę! Gyveni visuomenėje ir privalai jai duoti: dirbti, teikti naudą kitiems, tik tada turėsi teisę egzistuoti.
Tas pats galioja ir dvasiniame pasaulyje! Suaugęs žmogus nesivaiko vien tik malonumų – jis siekia didingo tikslo savo gyvenime. Būti suaugusiam – reiškia būti duodančiam, dirbančiam ne dėl malonumo, o dėl jo šaltinio.
To iš mūsų reikalauja Šviesa. Štai tada  mes ir surandame ryšį su pačia Šviesa, ne tik su tuo, ką gauname iš jos.
Mes įžengiame į naują epochą, kai Šviesa nustoja visai žmonijai vienodai teikti malonumą. Ji liaujasi žadėjusi, kad priekyje mūsų laukia vien malonūs dalykai, ir mes jau nebebėgame, tikėdamiesi kažką gauti. Niekas jau nebevilioja tolyn…
Nebėra kitos išeities, tik pereiti į naują paradigmą: vaikytis ne malonumą, o jo šaltinį. Jeigu nepanorėsime, bus dar blogiau – Šviesa vis tiek privers tai padaryti, nebeleisdama mums mėgautis.
Tada mes pradėsime klausinėti: „Kodėl taip vyksta? Kokia mano gyvenimo prasmė? Kodėl staiga nebėra malonumo? Ką daryti?!“
Tu jau pradedi klausinėti ne apie malonumą, o apie jo šaltinį: „Kodėl malonumas baigėsi? Kas atsitiko su jo šaltiniu? Iš kur jis?“ Taip mes ir judame pirmyn.
Kol  jaučiame malonumą, apie nieką neklausinėjame. Bet jeigu nebejaučiu jo dabar ir nebesitikiu jo ateityje, tai jau problema – aš pradedu ieškoti, iš kur jis turėtų ateiti?! Kodėl jo nėra, kas ten atsitiko?
Ir čia paaiškėja, kad norėdamas pasiekti malonumą, privalau prisiartinti prie jo šaltinio. O prisiartinti – reiškia pakeisti savo norą gauti į norą duoti.

Iš 2010 m. gruodžio 30 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad Šviesa iš mūsų nepranyktų…

Ant neapykantos ribos!

Svarbiausia – nesipriešinti

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.