Ateitis priklauso virtualiai grupei

Grupė

Klausimas: Ar galima, esant virtualioje grupėje, prie kompiuterio ekrano, atskleisti blogį mūsų tarpusavio santykiuose?
Atsakymas: Žinoma, galima. Mes esame bendrame nore, nesvarbu, kad nesėdime šalia. Aš galiu sėdėti šalia tavęs ir nežinoti, kuo tu vardu, nežiūrėti tau į veidą.
Nesvarbu, ar mes esame vienoje patalpoje, ar skirtingose vietose. Juk susijungimas jausminis – jam  nereikalingas fizinis kontaktas. Mūsų pasaulis keičiasi, jis vienijasi virtualiais ryšiais. Būtent toks bus ir mūsų noras. Aš neprivalau sėdėti viename kambaryje su visais. Vienybės pojūtis nesusijęs su fiziniu atstumu, o artimu vadinamas ne tas, kas artimas fiziškai – turimas omenyje dvasinis, jausminis artumas. Fizinis atstumas neveikia norų ir pojūčių. Tai taikytina žmonių tarpusavio santykiams net mūsų pasaulyje, o tuo labiau, jeigu kalbama apie dvasinį ryšį. Šis išvis nesusijęs su fiziniu atstumu. Padirbėkite virtualioje grupėje ir pamatysite, kad nėra jokio skirtumo, ar mes sėdėsime kartu prie vieno stalo, ar prie savo ekranų.

Iš 2011 m. vasario 15 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Internetas – vystymosi greitintuvas

Pabėgimas būnant vietoje

Siela kitoje kompiuterio ekrano pusėje

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.