Pakilk aukščiau problemos, kad ją išspręstum

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Pasaulinis kongresas „WE!“ Naujajame Džersyje, 1 pamoka

Šio pasaulio žmogaus lygmenyje galime studijuoti, pažinti ir kažkiek kontroliuoti negyvąją, augalinę ir gyvūninę gamtą. Nors ne per geriausiai, bet vis dėlto gebame ją suprasti ir kažką keisti.
Tačiau po truputį aiškėja, jog valdyti žmonijos, žmonių visuomenės negalime. Ką bedarytų, žmogus visur susiduria su tuo, kas nekontroliuojama.
Mes nesugebame teisingai išauginti naujosios kartos, savo vaikų. Anksčiau apie tai net nesusimąstydavome, o šiandien susiduriame su problema: jaunimas visiškai atitolęs nuo mūsų, o mes nieko negalime padaryti.
Jeigu pavyktų išauginti vertus, gerus (tiesa, mes patys nebežinome, ką tai reiškia) vaikus, tada nors jie gyventų padoriai. Visos kartos vylėsi, kad sunkų jų gyvenimą atpirks vaikų sėkmė. Tačiau šiandien esame pereinamajame etape: lyg būtume persiritę per lūkesčių viršūnę ir pradėję leistis, jau nebesitikėdami, kad ateinančios kartos gyvens geriau už mus. Todėl žmonės daugiau nebenori kurti šeimos ir gimdyti vaikų.
Mūsų problema tokia: jeigu norime, kad septyni milijardai žmonių normaliai gyventų materialiame lygmenyje, turime būti dvasinėje pakopoje.
Būdamas žmogaus pakopoje (4), galiu valdyti žemesnius lygmenis: negyvąjį (1), augalinį (2) ir gyvūninį (3). Kad kontroliuočiau savo pakopą, turiu pakilti dar aukščiau – į dvasinę (5). Tada iš jos galėsiu valdyti savo, žmogaus, lygmenį.
Viskas paprasta: kad sutvarkyčiau auklėjimą, šeimą, žmonių tarpusavio santykius, verslą, ekologiją, ekonomiką, kad įveikčiau naujas ligas ir virusus, privalau žinoti, kokia jų kilmė, priežastis, kur yra jėgos, valdančios žmogaus lygmenį. O jos yra ne čia. Vadinasi, privalau pakilti pakopa aukščiau.
Todėl Baal Sulamas džiaugėsi galimybe atskleisti kabalos mokslą visiems, ne tik sau ir saujelei besidominčiųjų. Nors šiandien ši saujelė išaugo iki kelių milijonų žmonių, kasdien peržvelgiančių mūsų pamokas ir medžiagą, vis tiek kalbama apie visus pasaulyje.
Greitai pasieksime tokią būseną, kurios net neįmanoma aprašyti. Žmogus nieko negali pasiekti nė vienoje visuomeninės veiklos srityje, neturėdamas minimalių žinių apie tai, kaip iš penktos pakopos valdyti šį pasaulį. Programos, kurias mes inicijuojame dėl šeimos, šalies ir pasaulio, jau šiandien stringa ir žlunga.
Taigi kabalos reikia ne tik tam, kad mes su jumis išeitume į dvasinę tikrovę. Didelio masto krizės jungiasi į vieną bendrą daugiasistemę krizę, kuri visą pasaulį stumia link naujos pakopos.
Iš viso pasaulio mes išsiskiriame tuo, kad būdami ketvirtajame lygmenyje gavome „tašką širdyje“ – norą pakilti į penktąją pakopą. Geros paskatos mus veda į priekį, o didelės kančios stumia likusį pasaulį. Mus vilioja saldainiu – gėrio siekiu, o kiti juda dėl beviltiškumo, dėl to, kad gauna smūgių. Jie lyg žvėriukai, nebežinantys kur eiti, kaip susidoroti su nuolat tykančiomis nelaimėmis. Tai tik pradžia.

Iš 2011 m. balandžio 4 d. 1-osios pamokos kongrese „WE“ Naujajame Džersyje

Daugiau šia tema skaitykite:

Stichinių nelaimių pamokos

Pabusti naujame matavime

Sujungti vienu tinklu

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>