Tas lengvas sunkus sprendimas

Dvasinis darbas

Į paskaitą paprastai ateinu gerokai prieš jai prasidedant. Man tai kaip skrydis lėktuvu. Lėktuvo kabinoje pilotai atsiranda jau prieš dvi valandas iki skrydžio, „pasineria“ į atmosferą, atlieka planinius patikrinimus, šnekučiuojasi savo darbo vietose, kad iš anksto užtikrintų patikimą tarpusavio ryšį. Mums irgi labai svarbu ateiti gerokai anksčiau ir pamąstyti paskaitos tema.
Šiandieninė tema „Dvasinė aplinka“ ne svarbi, o ypač svarbi. Gyvename ypatingu, pereinamuoju laikotarpiu, kuomet žmonija po visos ankstesnės istorijos atsidūrė kokybiškai naujoje būsenoje. Šiandien visas pasaulis pradeda kilti į dvasinę pakopą. Kaip mes tai padarysime?
Jeigu judėsime spaudžiami gamtos jėgų, kančios bus nepakeliamos. Juk gamta mus keis žiauriais būdais. Kūrėjas – tai visaapimanti Gamtos jėga, Jis nejaučia gailestingumo, kurį jaučia žmonės, su niekuo neturi ir ypatingo santykio. Jo „poveikio srityse“ nėra jokios protekcijos, galioja tiktai dėsniai. Tai matome iš fizikos, chemijos, biologijos, zoologijos, geologijos, astronomijos ir t.t.
Gamtą mes skirstome į atskirus segmentus, nes nepajėgiame apimti visos. Mes negalime Jos studijuoti globaliai, nes mūsų protas dar nėra globalus. Kada nors Ją pamatysime vientisą, tobulą ir vieningą, o kol kas (pagal savo galimybes), kad suprastume ir ištyrinėtume, skaidome ją į dalis.
Vis dėlto įvairiose savo tyrinėjimų srityse susiduriame su absoliučiais dėsniais. Iš Gamtos, ar iš Kūrėjo, negalima laukti jokių nuolaidų. Skirtingai nei tėvai ar visuomenė, Jis nepakeis savo santykio, neatitolins sprendimo laiko, nepagerins užduoties sąlygų. Juk viskas paremta atvirkštinės Šviesos ir indų tvarka.
Dėl to mums būtina šiuos dėsnius išstudijuoti ir pasistengti surasti sprendimo būdą.
Faktiškai, jų laikytis neįmanoma, ir kabalos mokslas šito neslepia. Jis teigia, jog pirmasis gamtos įstatymas – tai, būtent, atvirkštinės Šviesos ir indų/norų įstatymas. Kitaip tariant, mes esame visiškai priešingi Šviesai savo norais, mintimis, savybėmis, visa kuo, ko netgi neįsivaizduojame.
Tai stipriai pakerta jėgas – mes nebežinome, ką daryti. Todėl dabar „scenoje” ir pasirodo kabalos mokslas. Sprendimas yra, – sako jis, – labai sunkus ir kartu labai lengvas. Būtent taip – ir tiesiai, ir  priešingai.
Aplinkos padedamas, žmogus gali save visiškai pakeisti. Taip, tai labai sunku pasiekti, prie šito prisiliesti, bet jeigu mes nepabėgame, o susirenkame kartu ir „spaudžiame“ tą patį tašką, atskleidžiame stebuklingąjį dėsnį – vienybės dėsnį.
Pasirodo, kiekvienas gali pasiimti visų jėgą ir tapti toks, kaip visi. Tada jau su šia bendra jėga jis vėl kreipiasi į visus ir susijungia su kiekvienu, o kiekvienas irgi turi tą pačią „visų“ jėgą. Taip žmogus gauna padvigubintą visų jėgą, o po to su šia dviguba jėga vėl kreipiasi į visus ir gauna jėgą, „pakeltą ketvirtuoju laipsniu“. Toliau – jėgą, „pakeltą šešioliktuoju laipsniu“, ir taip toliau, vėl ir vėl.
Kitaip tariant, kiekvienas turi galimybę gauti ne tik suminę visų jėgą, bet tiesiog begalinę galybę. Mūsų neriboja septynių milijardų Žemės gyventojų ar dviejų milijonų mūsų draugų jėgos. Dėl sisteminio, įvairialypio tarpusavio susivienijimo mes pasiekiame vieningos sferos formą – tobulumą.  Ir visi įgauname Šviesos norą, mintį ir savybes.

Iš 2011 m. balandžio 1 d. kongreso “We!“3-iosios pamokos, Naujasis Džersis

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilk auščiau problemos, kad ją išspręstum

Vadovas po knygą „Zohar“. Geras ir mylintis

Vienas kintamasis nekintančioje tikrovėje

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.