Jautrumas Šviesai

Dvasinis darbas, Grupė

Nuo gimimo jaučiame tik labai mažą pasaulio sistemos dalį, vadinamą „mūsų pasauliu“.
Augdami palaipsniui vystomės ir pradedame jausti bei suvokti supantį pasaulį. Lygiai taip pat iš kartos į kartą, per visą mūsų evoliuciją, istoriją plėtėme įspūdžių apie supantį pasaulį diapazoną.
Pamažu suvokus vieną ar kitą lygmenį atsiranda taškas, su kuriuo galime pradėti suvokti kitą pasaulio sistemos lygmenį.
Šis taškas nedidėja. Jeigu mūsų pasaulyje pradžia − tai egoistinis taškas, kuris savo ir aplinkinių egoizmu automatiškai „maitina“ mus, ir mes išplečiame savo ego iki visos Visatos dydžio, tai dvasiniame pasaulyje, kai atveriame kitą, priešingą mūsų pasauliui  sistemą (davimo sistemą), atsiranda altruistinis taškas ir mums reikia jį išvystyti.
Ties tuo dirbame grupėje.
Kaip stiprėja mano jautrumas, kaip tai perimu iš draugų? Kai dirbame kartu, kai užsiimame platinimu, kažką rašome, kuriame ir, ypač kai kartu mokomės, iššaukiame sau Aukščiausią Šviesą. Būdamas kolektyve iš draugų perimu jų savybes, norus, tarp mūsų veikia įvairiausi ryšiai.
Be to, įdedu ir savo pastangas: noriu jausti draugų norus, ketinimus, mintis. Jeigu grupėje dirbu ne automatiškai, o pagal galimybes stengiuosi iš draugų gauti jų norus ir mintis, nors mano egoizmas ir stumia mane nuo šio darbo, tada prie savo taško prijungiu jų norus ir mintis, priklausančius aukštesnio pasaulio suvokimui. Tada mano taškas išsiplečia – į jį ateina dar vienas taškas, ir dar vienas, ir dar vienas.
Dešimt vienoje vietoje surinktų taškų tarpusavyje (manyje ir kiekviename mano drauge) gali sukurti tokią įtampą, kad pritraukta Šviesa pavers šiuos taškus į uždarą sistemą ir joje atsiskleis.
Todėl kiekvieno iš mūsų jautrumas Šviesai didėja tik mums jungiantis grupėje. O atskleisdamas savo draugus, prijungdamas juos prie savęs, netgi neištaręs nė žodžio skatinu juos elgtis taip pat.
Pasaulyje viskas susiję, visus sieja tarpusavio ryšys, o ką ten besakyti apie aukštesnįjį, dvasinį lygmenį. Ten ši sistema veikia daug stipriau nei mūsų pasaulyje, ir tai, kas vyksta ten, akimirksniu daro poveikį visiems, visiems ryšiams. Todėl, jei žmonės grupėje tuo užsiima, kas kad jų vos keletas, visi likusieji staiga pradeda jausti savyje pokyčius.
Deja, tai vyksta ir atvirkštine tvarka. Jeigu bent keletas žmonių grupėje tuo neužsiima ar to vengia, tai ir visi kiti šitai pajaus. Todėl būtinas tarpusavio laidavimas.
Lygiai tas pats su visu pasauliu. Beje, kalbant apie pasaulį vyksta dar vienas neįtikėtinas reiškinys. Esmė ta, kad su pasauliu mus sieja glaudūs ryšiai, bet kadangi esame nepaprastai dideli dvasiniai egoistai, norime atskleisti Kūrėją ir viską žinoti (juk iš esmės mus apėmęs noras visus valdyti), tai esame žmogiškosios visuomenės viršūnėje ir todėl iš mūsų sklinda labai stiprūs signalai visiems Žemėje.
Jeigu kiekvienas iš mūsų stengiasi didinti savo sensorius, kli, sielos jautrumą Kūrėjo atskleidimui, tai šitai sklinda visam pasauliui, − ir pamatysime, kaip dešimtys, šimtai, netgi tūkstančiai, milijonai žmonių staiga pradės tuo domėtis, jausti poreikį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio darbo dvilypumas

Paprastas atskleidimo dėsnis

Užauginti tikrą norą

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.