Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Dvasinis darbas, Grupė

Kabalistinė grupė remiasi būsimos pakopos dėsniais. Todėl mes renkamės kartu, siekdami sukurti tokias sąlygas. Žaidžiame ateities pasaulį ir tarpusavyje formuojame tokius santykius, kurie galiausiai pasireikš kaip pasauliai, kuriuos studijuojame kabaloje.
Pasaulis Asija – tai pirmasis pasaulis, į kurį turime patekti ir kurį turime pajusti tarpusavyje. Būti šiame pasaulyje – vadinasi – savo vidine struktūra visiškai atitikti jo lygmenį: savo norais ir mintimis, širdimi ir protu. Tam skirti Rabašo straipsniai, aiškinantys, kaip mums susivienyti, kad tarpusavyje pajustume dvasinį pasaulį.
Iš tikro niekur nekylame. Mes tampame pakylėti savo asmeniniame dvasiniame aukštyje, t. y. mūsų tarpusavio ryšio aukštyje. Po to pasikeis mūsų tarpusavio jutimų santykis – tarpusavio ryšys sustiprės, taps skvarbesnis. Mūsų santykiai nebebus egoistiniai kaip paprastai, mes apribosime savo egoizmą, anuliuosime jį savo ryšiais pagal principą „nedaryk kitam to, ko nelinki sau“. Tokiu būdu jau imsime jausti Aukštesnįjį pasaulį.
Po to pradėsime jungtis tarpusavyje, žengsime į susiliejimo vienas su kitu būseną, kursime bendrą sistemą ir tarp mūsų jausime atitinkamą pripildymą šviesomis: Nefeš, Ruach, Nešama, Chaja, Jechida. Tai priklauso nuo to, kaip stipriai egoizmas tarp mūsų augs ir kaip mes, nepaisydami to, imsime vienytis, stengdamiesi neutralizuoti ir net panaudoti jį susijungimui, tarsi priešingas jėgas, kurios užmezga ryšį, sukimba.
Įsivaizduokite, kad tūkstančiai žmonių iš mūsų grupės visame pasaulyje jaus tarpusavio ryšį: kas kur yra ir kaip susijęs su kitais. Tokia rimta, daug narių turinti sistema jau yra integrali bendruomenė. Egoizmas vėl išauga, o mes dar stipriau susivienijame ir susiliejame.
Be to, egoizmas auga ne tik pagal dydį, kiekybiškai, bet ir kokybiškai: jis pasireiškia mumyse įvairiausiomis naujomis, visiškai nepažįstamomis formomis. Staiga pradedu pastebėti kituose man priešingų, atstumiančių niuansų, kurių anksčiau nemačiau, – tai manyje atsiskleidžia egoizmas, suteikdamas man tokių pojūčių! Netikėtai man ima atrodyti, kad mano draugo egoizmas padidėjo tūkstantį kartų, ir nebežinau, kaip prieiti prie jo, tokio „gauruoto“ ir „spygliuoto“. Tuo tarpu pats sau atrodau švelnus ir minkštas. Nebežinau, ką daryti nei su juo, nei su savimi.
Jei pažvelgtume į šią situaciją ne iš apačios, o iš viršaus, iš Kūrėjo pozicijos, tai pamatytume, jog visas šias sąlygas Jis duoda būtent tam, kad vystyčiausi. Iš Jo pusės – jos būtinos, o man belieka prisidėti savo ištaisymais, pakankamais, kad kilčiau į viršų.
Rabašo straipsniuose patariama, kaip užmegzti ryšį su draugais. Visi jie kyla iš vieno ir to paties principo „pamilk artimą kaip pats save“, nes tai dėsnis Aukštesniosios pakopos, kurioje mes visiškai susivienijame savo norais ir mintimis.
Mūsų savybės papildo viena kitą, sudarydamos vieną bendrą norą, sutvertą Kūrėjo iš pat pradžių, bet dabar kiekvienas noras mums atsiskleidžia 620 kartų didesnis, daug kartų padaugintas iš visų kitų. Šios formulės neįmanoma aprašyti, nes ji lemia tokią kokybinę būseną, kuri vadinama Begalybės pasauliu. Tai mums reikia pasiekti.

Iš 2012 m. gruodžio 7 d. Novosibirsko kongreso 4-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėti ar žaisti?

Nesidrovėkite žaisti

Pasirodo, viskas yra manyje

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.