Sėkmės lašai

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas. Mums jau visiškai aišku, kad už draugo dvasinio noro slypi Kūrėjas. O mintis nuolatos nukrypsta kažkur į šalį. Galvoji: „ Aš vis duodu, duodu – o kada aš kažko už tai sulauksiu?“ Kita vertus, žaidimas jau sužaistas ir visos situacijos jau sukurtos: Mozė ištrauktas iš upės, Nahšonas įšoko į vandenį, iš Babelio bokšto išimta paskutinė plyta…
Aiškėja, kad egzistuoja tam tikra „svirtis“, kuri leidžia suderinti situaciją. Esate sakęs, kad galima metų metus mokytis ir vienytis, bet viską lemia sėkmė. Kas yra sėkmė dvasiniame kelyje ir kaip jos pasiekti?
Atsakymas. Sėkmė ateina pas žmogų su viena sąlyga – jei jis pasiruošęs dalyvauti žaidime. Aš tarsi įeinu į kazino, statau ant nulio, ant raudono… Aš nenusimenu, tikiu sėkme ir iš tikrųjų siekiu savo: sėkmė būtinai ateis. Aš pritraukiu savo partnerius – draugus, pritraukiu mokytoją, kad jis tiksliau nukreiptų mus. Mes turime pritraukti išminčius kabalistus, kurie atvedė mus į šį kelią. Patys jie jau žaidžia šį žaidimą gerai, teisingai, protingai ir efektyviai. O dar mes pritraukiame Kūrėją: jei viską darome tiksliai, tai galime sulaukti Jo pagalbos ir išgauti iš Jo „sėkmės ženklus“. Tik taip ir galima Jį pasiekti.
Mūsų sėkmė jau ta, kad mes išrinkti ypatingam vaidmeniui – vesti pasaulį ištaisymo link. Jei priimame šią „kortą“ ir esame pasiruošę rizikuoti, tai mes jau turime kažką rankose. Ir, kita vertus, turime taip pat priimti antrąją „kortą“ – grupę ir mokytoją, su kuriais kartu kuriame žaidimo sąlygas.
Ir jei viską organizuojame kaip reikia, tai mums yra su kuo žaisti – su Aukštesniąja jėga, Kūrėju. Ir tuomet ateina sėkmė (mazal): į mus laša (nozel) Šviesa. Ji ne sruvena, o būtent laša, ir nors šie lašai ateina su pertrūkiais, galiausiai jie mus ištaiso ir suvienija, suteikia mums tokią formą, kad mumyse atsiskleistų Kūrėjas.
Tai ir yra „sėkmė“. Būti sėkmingam reiškia būti pasiruošusiam dirbti gaunant Šviesos lašus ir  neliūdint atsiradus tarp jų tarpui, patiriant negatyvias ir pozityvias būsenas, būnant tamsoje ir šviesoje ir taisant save taip, kad sėkmės lašai taptų galingu srautu.
Čia viskas priklauso nuo mūsų indų (norų). Sėkmė ateina, jei žmogus pasiruošęs gauti šiuos lašus be skundų ir tęsti kelią, kol pertrūkiai tarp lašų pavirs galingais vandenimis. Ne kiekvienas tai gali išlaikyti. Kas gali, tas turi sėkmę…
Klausimas. Kitaip tariant, ne kiekvienas gali atsižadėti savęs?
Atsakymas. Iš tikrųjų, ne kiekvienas. Pasakyta: „Tūkstantis pradeda mokytis ir tik vienas išeina į Šviesą.“ Žinoma, nekalbama apie vieną žmogų iš tūkstančio. Apskritai pats metodikos atradimas – jau didžiulis žingsnis pirmyn. Kaip rašo Baal Sulamas, net jei žmonės vieną kartą prisiliečia prie jos, jų apdovanojimas jau labai didelis ir jie pakylėjami, išskiriami iš visos žmonijos.
Vis dėlto daugelis suklumpa kelyje. Nuo ko tai priklauso? Nuo tos pačios sėkmės…
Klausimas. Bet juk viską manyje sukuria Kūrėjas. Kurgi tas lūžis, kai nebe Jis veikia, o aš?
Atsakymas. Lūžio taškas tas, kad žmogus turi pereiti nuo savo santykio su Kūrėju ir mokslu, nuo paties savęs prie draugų. Čia ir yra esmė. Jei jis gali įveikti save, nepalūžti, jei  pasiryžęs atsilaikyti ir nenukrypti nuo kelio, nors ir jaučia tikrąją neapykantą, tai sulaukia didelių permainų.
Dažniausiai žmonės čia suklumpa: jie pasiruošę viskam, išskyrus savęs anuliavimą prieš draugus, savęs atsižadėjimą. Prasideda išskaičiavimai, kyla atsikalbinėjimai: šeima, vaikai, kasdienybė, dvasinis išdidumas… Trumpiau tariant, problemų užtenka, bet būtent čia vyksta patikrinimas ir Kūrėjas negali čia padėti.
Vienaip ar kitaip, baigtis nėra nulemta, iš anksto nėra įrašyta į žmogaus likimą. Ar palauš jis pats save? Tam reikia dirbti, visiškai paklūstant mokytojui ir grupei. Čia ir reikalinga sėkmė…

Iš 2013 m. kovo 27 d. pokalbio vaišių metu

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėti ar žaisti?

Kodėl nepavyksta susivienyti?

Už ką aš vertinu draugą?

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.