Išeiti iš savimeilės kelio

Krizė, globalizacija, Platinimas

Šiandien pasaulis turi keletą „galimybių“ vystytis toliau, tačiau iš tikrųjų jos neįgyvendinamos. Galima visuotinai priimti islamą, galima sukti komunizmo link arba nukrypti į fašizmą. Visi šie variantai pragaištingi, jie labai greitai sunaikins šiuolaikinę infrastruktūrą.
Yra ir kita galimybė: supratus, kad nėra kitos išeities, pradėti žmogaus taisymą. Kiti metodai žmogaus netaiso, o mes siūlome būtent tai. Manau, kad pasaulis jau artėja prie supratimo, kad, neištaisius žmogaus, vėl teks sugrįžti prie tos pačios „plokštelės“.
Mūsų pasaulyje vienoje pusėje yra turtuoliai ir valdantieji (tai nebūtinai sutampa), o kitoje –  vargšai. Atotrūkis tarp jų didėja, ir jis neišnyks. Be to, vargšai niekam nereikalingi. Atvirkščiai, iš viduriniųjų sluoksnių žemyn tarsi lietus ims leistis vis nauji žmonės, kol liks tik du sluoksniai: silpni ir neturtingi – apačioje, turtingi ir stiprūs – viršuje. Du poliariniai kraštutinumai.
Kyla klausimas: ką gi daryti? Juk tai labai pavojinga situacija.
Jei ji pakryps fašizmo link, visi pasuks paskui naująjį fiurerį ir gaus pašalpas, kurios bent jau šildys širdis.
Galima būtų pasirinkti komunizmą – daug kas sutiktų į jį grįžti, nes ten buvo užtikrinta socialinė pagalba. Niekas nemirė badu ir visi jautė (būtent jautė, o ne turėjo) tam tikrą lygybę. Nelabai kur dėsiesi, kai viskas priklauso valstybei ir, nors tai vadinama „liaudies valdžia“, iš tikrųjų „liaudies turtas“ nesiejamas su nuosavu turtu. Ir vis dėlto tuomet buvo juntama vidinė, sielos kompensacija.
Be to, Europoje (greitai ir Amerikoje bei Rusijoje) vis garsiau ims reikštis islamas – kitaip tariant, dar viena ideologija greta komunistinės ir fašistinės. Ji taip pat atsako į klausimą, ką daryti su žmonių visuomene dabartinėje situacijoje, – siūlo įsprausti ją į fundamentalizmo rėmus.
Vis dėlto islamas reikalauja atitinkamai pertvarkyti ekonomiką. Socializmas – taip pat, bet mažesniu laipsniu, jis beveik nepaliečia aukštesniųjų sluoksnių, o žemesniesiems žada tam tikrą lygų paskirstymą. Fašizmas veda visiškai kitokios ekonomikos ir socialinių santykių pertvarkos link.
Štai tokios įmanomos kryptys, bet jos visos veda per egoizmą ir nereikalauja žmogaus pasikeitimo. Keičiasi tik egoistiniai visuomenės tarpusavio ryšiai, nepakylama virš mūsų prigimties.
O kabalos mokslas sako, kad tai nepadės. Liaukimės bergždžiai bandę ir pripažinkime, kad nėra kitos išeities, – būtina taisyti žmogų.
Per visą istoriją vystėmės egoistiškai. Mes gyvename egoizme ir tik pagal jo taisykles planuojame būsimus žingsnius. Čia ir yra keblumas: reikia suprasti, kad toks kelias anksčiau ar vėliau atves prie žlugimo. Socializmas, fašizmas, islamas – bet kuris pasirinkimas, mums esant egoizmo rėmuose, taps tik bėgimu nuo tikro sprendimo ir neabejotinai sukels karus. Neišgyvensime, jei nepasuksime iš savimeilės kelio.
Šiandien būtina taisyti žmogų pasitelkiant integralumo metodiką arba kabalos mokslą. Juk kad ir ką darytume, galų gale turėsime pasiekti tikrą lygybę. Galime palaukti griūties, kad suformuotume naująją kartą ant senosios griuvėsių, tačiau tai galime daryti jau dabar. Tuo Toros kelias skiriasi nuo kančių kelio: mes pritraukiame Šviesą, grąžinančią į Šaltinį, platiname, greitiname laiką ir tuo pačiu „peršokame“ per kančias, kurios iš tikrųjų visai nebūtinos.
Klausimas. Kas yra „žmogaus taisymas“?
Atsakymas. Vienydamiesi pritraukiame Šviesą, grąžinančią į Šaltinį, kitaip sakant, savyje atskleidžiame mus jungiančią Jėgą. Ir tada tampame viena visuma, atitinkančia Gamtą. Šitaip pagal savybių panašumo dėsnį pasiekiame pusiausvyros su Gamta ir jaučiamės tarsi „materialiame rojuje“. Vienydamiesi atskleidžiame savyje dvasinę jėgą, dvasinę pakopą – tol, kol šis pasaulis išnyks, „išgaruos“.
Ir svarbu prisiminti: galimybė pagreitinti laiką laisvai pasirenkant tolimesnį kelią atsirado tik dabartinėje epochoje – likusiems 220 metams. Anksčiau tokios galimybės neturėjome.
Klausimas. Kuo skiriasi šis vienijimasis? Tuo, kad jis nenukreiptas prieš ką nors?
Atsakymas. Teisingai. Vienijimasis ne prieš ką nors, o už visus ir Kūrėją – tai ir yra kabalos mokslas.

Iš 2013 m. gruodžio 22 d. pamokos pagal straipsnį „Knygos Zohar pabaigai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Fanatizmas, fašizmas arba kabala

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Ar aš taisau pasaulį?

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.