Meilė meilei nelygu

Dvasinis darbas

Klausimas: Kaip meilė keičiasi, pereinant iš vienos stadijos į kitą? Kaip ji transformuojasi, kokios yra meilės rūšys?
Atsakymas: Tai, kas mūsų pasaulyje laikoma meile, kabalos moksle nėra laikoma meile.
Žemiškoji meilė – tai meilė, nukreipta į save, jai priskirtini visi mūsų jausmai, o ta meilė, apie kurią kalbama kabaloje, – tai jau meilė, nukreipta iš savęs: kad ir ką neigiamo jaustume savo egoizme meilės šaltinio atžvilgiu, mylime jį, nepaisydami šių pojūčių.
Tai ne mazochizmas, o egoizmo peržengimas, kai jam pasipriešindami galime mylėti. O jei be „pasipriešinimo“ – vadinasi – mylime save, savo egoizmą.
Todėl visos žemiškosios meilės rūšys: vaikui, vyrui, žmonai, nesvarbu kam – visa tai yra meilė sau.
Šitaip atotrūkis nuo žemiškosios meilės tęsiasi per visas 125 pakopas. Ir tik tiek, kiek pasipriešiname savo egoizmui, galime pasiekti neutralią savybę, o paskui davimo savybę, o vėliau meilės savybę – gavimą dėl davimo. Tokia seka kiekvienoje pakopoje.
Kitaip tariant, kiekvienoje pakopoje atliekame susitraukimą (cimcum), uždarydami savo egoizmą, paskui vyksta tolimesni etapai: užgimimas (ibur), maitinimas (enika) ir didžioji būsena (mochin).

Iš 2014 m. vasario 11 d. pamokos (rusų kalba)

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės ginklas priverčia pasiduoti

Melodija dviem balsams

Visas pasaulis – po vienu skėčiu

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>