Automatizmas ar sąmoningumas?

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas. Suprantame, kad mūsų vystymosi procesas tampa vis efektyvesnis, tačiau kartu ir griežtesnis (gerąja to žodžio prasme). Kaip prie to pridėti džiaugsmą ir dėkingumą, kad tai būtų ne tik žodžiuose? Iš kur gauti įkvėpimo, nežiūrint į tai, kad įvykiai nebūtinai malonūs?
Atsakymas. Džiaugsmas gimsta iš supratimo, kad visa ateina iš Kūrėjo, viskas – dėl mūsų tolimesnio vystymosi, kad kartu su grupe suformuotume vieną bendrą kūną, vadinamą siela. Juk, bet kuriuo atveju žmonija juda pirmyn – tik nesąmoningai, o mes judame pirmyn sąmoningai. Čia slypi didžiulis skirtumas.
Įsivaizduokite kūną, kuris veikia automatiškai, nes kiekvieną akimirką jį perkelia į naujas sąlygas, ir protą, kuris veikia ne automatiškai, o sąmoningai, reaguodamas, analizuodamas ir spręsdamas, kaip veikti.
Pažvelkite į žmones aplink save, kaip jie kovoja už savo egzistavimą, nesąmoningai vykdydami kūrimo programą. Be to, vykdo ją lėčiausiu lygiu. Jų darbo taktai nedideli, riboti, labai ilgai trunka, kol juose kažkas įvyksta. Tačiau mūsų laikais šis dažnis didėja.
O mums suteikta visiškai kita – sąmoningo dalyvavimo keičiant save – sistema. Svarbiausia, įsijungti į tai, juk mes įveikiame visokias problemas, o jas įveikti mums žymiai sunkiau nei paprastiems žmonėms, nes problemos matomos mums kaip beprasmės, nereikalingos kliūtys, atrodo, kad geriausiai būtų užsiimti kažkuo kitu.
Paprastas žmogus žino, kad toks yra gyvenimas ir nieko negali padaryti. O mums tai nėra gyvenimas, kaip ir visa, kas yra šiame pasaulyje. Bet, kita vertus, mums suteikta galimybė žvelgti į tai iš aukštesnio lygmens, suprantant, kad mūsų pasaulis suteiktas dėl to, kad įjungtume savo ketinimą: atlieku šiuos veiksmus, įveikiu kliūtis, bet su ketinimu taip įeiti į aukštesniąją būseną, aukštesniąją sistemą.
Daugelį metų kabalistai sunkiai vargo, užsidirbdami duonos kąsnį. Baal Sulamas dirbo statybose. Bnei Brake iki šiol išliko pastatas, kurio statyme jis dalyvavo. Rabašas tiesė kelius, paskui siuvo batus, pakeitė daug profesijų, kol gyvenimo pabaigoje pradėjo dirbti įstaigos tarnautoju.
Kabalistų gyvenimas buvo labai sunkus, bet jie nuo to nebėgo. Svarbiausia, kad jie ir toliau galėjo sąmoningai dirbti Kūrėjui, judėti link Jo, tarp kitko, padedant ir šioms baisioms būsenoms.

Iš 2014 m. spalio 8 d. pamokos rusų kalba pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta – tai vienybė

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Švitras egoizmui – balzamas širdžiai

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.