Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, I d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Karibų salas siaubia uraganas „Irma“, pats galingiausias Atlanto vandenyne per visą istoriją. Uraganas grėsmingai artėja prie Floridos, kurioje jau paskelbta gyventojų evakuacija dėl griovimų ir potvynių pavojaus.
O už tūkstančių kilometrų į vakarus susiklostė priešinga situacija: dėl sausros ir karščio kilo dideli miškų gaisrai. Kas vyksta gamtoje?
Atsakymas. Visi kalba apie ekologiją, svarsto kaip išsaugoti gamtą jos pirminiu pavidalu, kaip išlaikyti joje pusiausvyrą. Gamtoje visi minta vieni kitais, taip palaikoma tam tikra pusiausvyra. Tačiau žmogus šią pusiausvyrą suardo, dėl jo kenčia gyvūnai, augalai ir net žemė ima pleišėti, džiūti.
Žmonės visada manė, kad gamtą reikia saugoti, tarsi žmogus būtų atskirai ir turėtų saugoti jos teisingą formą, pusiausvyrą tarp negyvosios materijos, augalų ir gyvūnų. Paskutinius 50-60 metų aplinkosaugai skiriamas didžiulis dėmesys, tikima, kad tai mums garantuos gerą gyvenimą.
Tačiau kabalos mokslas teigia, kad tai neteisingas požiūris. Pusiausvyrą gamtoje išderina būtent žmogus, pats nebūdamas su ja pusiausvyroje. Ir priežastis ne ta, kad jis teršia gamtą, degina medžius, aria žemę, siurbia vandenį.
Žmogus privalo būti bendros ekologinės sistemos dalis. Turi pasikeisti ir tapti integralus kaip visa gamta, užimti ir užpildyti jam skirtą ekologinės sistemos nišą tarp negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogiškojo lygmenų.
Kalbame apie paties žmogaus ištaisymą. O apie tai niekas niekad nekalbėjo, visi galvojo, kad svarbiausia – negadinti negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos, tuomet viskas bus gerai. Visos dedamos pastangos, visų organizacijų veikla nukreipta į tai, kaip mažiau deginti naftos, mažiau teršti aplinką. O kaipgi žmogus?
Mes patys, nemokėdami su gamta elgtis integraliai, sukeliame joje didžiausią nedarną. Iš esmės vienintelė priežastis – ne negatyvus žmogaus požiūris į gamtą, o jo nedalyvavimas bendrojoje sistemoje.
Bendrojoje sistemoje veikia ypatingas dėsnis, pagal kurį „dalis ir visuma – lygūs“. Tai reiškia, kad pakanka vieno neišsitaisiusio individo jėgos, netgi ne griaunamųjų veiksmų, o vidinio požiūrio, kad sugadintų visą sistemą.
„Dalis ir visuma – lygūs“ – tai griežta integralios sistemos, kurioje visi atsidūrėme ne savo noru, sąlyga. Pakanka man atlikti visai mažą netinkamą veiksmą, bent vienu gramu išderinti savo ir sistemos pusiausvyrą, tačiau dėl sistemos integralumo mikroskopinis pažeidimas padaro milijonus kartų didesnę žalą.
Juk mano gramas, įsijungdamas į kiekvieną sistemos elementą, daug kartų padidėja. Todėl žala tampa bendra.
Mes dar nesuprantame, kad „dalis ir visuma – lygūs“ reiškia arba nulį, arba 100 %, tarpinio varianto negali būti. Tačiau vystomės taip, kad gamta paslepia mūsų tikrąjį, integralų dalyvavimą jos sistemoje.
Todėl ne itin stipriai veikiame gamtą. Ji kaip geraširdis teisėjas vertina mus pagal išsivystymo lygį. Jei gamta mūsų nesaugotų, sunaikintume ne tik vieni kitus, bet ir visą Visatą.
Tik dėl paslėpties susidaro tam tikras apsauginis buferis. Nors nuolat klystame, bet mūsų poveikis gamtai menkas. Tačiau pradedant paskutine karta gamta ėmė keistis, o tai rodo, kad laikas taisyti savo dalyvavimą.
Kuo toliau eisime pirmyn, tuo labiau gamta mažins apsauginį ekraną, buferį tarp žmogaus ir bendrosios gamtos. Tada mūsų sąmonė, širdis, suvokimas, visi veiksmai (fiziniai, dvasiniai, vidiniai), tarpusavio santykiai ir santykiai ir su sistema turės tapti integralūs, kol galutinai susiliesime su ja..
Galima tai vadinti susiliejimu su gamta arba Aukštesniąja jėga, bet šitai teks atlikti. Turime suprasti, kad esame klasėje, kur gamta arba Kūrėjas moko mus ir išmokys labai greitai. Tai gali būti branduolinių sprogimų, uraganų, gaisrų, epidemijų kelias.
Gamta turi daugybę priemonių žmonijai paprotinti, kad ši įsisąmonintų būtinybę tapti darnia, harmoninga su gamta, kaip negyvasis pasaulis, augalija ir gyvūnija.
Akmenims, augalams ir gyvūnams nepakanka proto priešintis gamtai – jie veikia instinktų vedami. Bet mes, žmonės, su visu savo blogiu turime veikti taip pat, kaip instinktyviai veikia gyvūnai – pasiekti tokį patį atitikimo gamtai lygmenį.
Argi tai įmanoma, jei neturime tokių instinktų?! Tam mums reikalinga Aukštesnioji jėga, kuri subalansuotų mūsų blogį. O Aukštesnioji jėga atsiskleidžia tik mums susivienijus.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sustabdyti uraganus

Gamtos ir egoizmo karizai

Uraganai perspėja planetos gyventojus

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.