Pranešimas: Krizė Volstryte, pensinių ir indėlinių santaupų praradimas, būsto rinkos griūtis bei nedarbas iškėlė ekonominio išlikimo klausimą. Krizė ragina sustiprinti valstybinį reguliavimą, atsisakyti liberalių metodų finansų sektoriuje. Dar neseniai Ameriką bauginęs žodis „socializmas“ jau nebegąsdina. O kodėl socializmas – blogai? Tegul valstybė rūpinasi savo piliečiais, o ne tais, kurie varto milijardus.
Komentaras: Kol kas veržimasis socializmo link – skurdus (egoistinis). Kitaip ir negali būti. Palaipsniui suvokiama globalumo realybė, kurioje turime gyventi, – pasaulyje kaip mažame kaime, jausdamiesi viena šeima. Tai dar tėra žodžiai, to dar nesame iki galo suvokę, priėmę kaip fakto, kaip mūsų pasaulyje staiga pasireiškusio reiškinio, kurio neišvengsime ir kuris įpareigoja mus visiškai pakeisti mūsų gyvenimą. Tai galima palyginti su tuo, ką jaučia iki gyvos galvos įkalintas žmogus, palaipsniui suvokiantis, kad jo gyvenimas visiškai pasikeitė ir reikalauja kitokio jo santykio ir elgesio. Natūralu, jog tada, kai jaučiama globalizacija, visuotinis ryšys ir priklausomybė, socializmas suvokiamas kaip pageidautinas ir aukščiausias. Tačiau mes turėsime pakoreguoti jo suvokimą. Visų, kaip vienos šeimos, pojūtis atskleis Aukščiausiosios Šviesos harmoniją, malonumą ir amžiną gyvenimą… Bet iki tol žmonėms teks nueiti egoizmo atstūmimo nuo savęs kelią. Kad to panorėtų, jie turės suvokti egoizmą kaip blogį:
– konkrečiomis kančiomis, kylančiomis dėl egoizmo (dešimt Egipto bausmių, kurių pirmoji, finansinė, prasideda dabar), arba
– teoriniu suvokimu, mokantis kabalos.
Bet kuriuo atveju žmonija privalės sąmoningai priartėti prie gyvenimo „visi kaip viena šeima“, kai kiekvienas vertina kiekvieną šeimos narį.